Sausio 26 d. laidoje „Ekonomika šiandien“ apie tai, kad kaip į Lietuvos darbo rinką pritraukti taip trūkstamų darbuotojų kalbėjosi agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas Marius Kušlys.
Visą laidos įrašą galite rasti šioje nuorodoje.
Rubrikoje „Stebime valdžią“ buvo aptarti pasiūlymai įvesti paskirstytojo pelno mokesčio modelį bei reformuoti žemėtvarkos sistemą.
Paskirstytojo pelno apmokestinimo modelis neapsunkintų investicijų biurokratija
Grupė Seimo ekonomikos komiteto narių pateikė Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą. Siūloma, kad pelnas, panaudotas investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas, įrenginius, ir kitą ilgalaikį turtą, didinantį gamybos, paslaugų teikimo našumą, naujoms darbo vietoms sukurti, apmokestinamas taikant nulio procentų mokesčio tarifą. Projekto rengėjai taip siekia užtikrinti didesnį Lietuvos ekonomikos bei investicijų efektyvumą.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas sveikina tokį žingsnį, tačiau pastebi, kad keliamus tikslus galima pasiekti efektyvesnėmis priemonėmis.
Grupės Seimo narių siūlomas nulinio tarifo taikymas reinvestuojamam pelnui prisidėtų prie šalies konkurencingumo didinimo, o esant pakankamai plačiai reinvesticijos formuluotei, tai sudarytų vienodas sąlygas visoms įmonėms ir investicijoms. Projekto rengėjai taip pat nurodo, kad pritaikius nulinį tarifą reinvestuojamam pelnui sumažėtų įmonių poreikis skolintis, taip pat sumažėtų paskatos verstis šešėline veikla ir dirbtinai mažinti apmokestinamąjį pelną. Tačiau Lietuvos laisvosios rinkos institutas pastebi, kad poreikis skolintis sumažėtų tik tokiu atveju, jeigu būtų neapmokestinamas ne tik reinvestuojamas pelnas, bet ir pelno rezervų kaupimas.
Siekiant veiksmingo ir tvaraus Lietuvos ekonomikos konkurencingumo didinimo yra tikslinga pasirinkti paskirstytojo pelno apmokestinimo modelį, šiuo metu veikiantį Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Šis modelis skiriasi nuo Seimo narių užregistruoto projekto, nes apmokestina tik dividendus ir kitas pelno skirstymo rūšis, todėl panaikina poreikį apskaičiuoti apmokestinamąjį pelną, nebereikia taikyti nusidevėjimo ir amortizacijos taisyklių. Būtent dėl to šis modelis gali turėti teigiamą poveikį šešėlio mažinimui, nes nelieka prasmės slėpti pajamas ir didinti sąnaudas. Nulinis tarifas reinvestuojamam pelnui nepanaikina būtinybės apskaičiuoti apmokestinamo pelno, tad apie sumažėjusias paskatas veikti šešėlyje kalbėti negalima, Būtent paskirstytojo pelno mokesčio modelį kaip vieną iš alternatyvų pernai svarstė Finansų ministerija. Jo įvedimas leistų Lietuvoje veikiančioms įmonėms intensyviai ir efektyviai investuoti į plėtrą, žaliąjį kursą ir skaitmeninimą. Toks mokestis neapsunkintų investicijų mokesčiais ir biurokratine našta, nediskriminuotų investicijų dėl rūšies, sumažintų įmonių poreikį skolintis ir realiai prisidėtų prie šešėlio mažinimo.
Pokyčiai žemėtvarkoje yra reikšmingas žingsnis link efektyvesnio ekonomikos augimo
Aplinkos ministerija pranešė apie planuojamą žemės politikos reformą. Pirmasis jos žingsnis – besidubliuojančių institucijų funkcijų konsolidavimas ir nuoseklios valstybės politikos formavimo delegavimas Aplinkos ministerijai tokiose srityse, kaip, pavyzdžiui, žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės.
Įgyvendinus šiuos pokyčius, mažėtų administracinė našta, valstybinės žemės valdymas būtų skaidresnis, o tai skatintų efektyvesnį Lietuvos ekonomikos vystymasi, be to, pokyčiai padėtų didinti žemės valdymo ir naudojimo efektyvumą.
Pokyčius paskatino susiklosčiusi ydinga praktika, kai kelios institucijos kuruoja tuos pačius žemėvaldos ir žemėtvarkos klausimus, tačiau juos vertina skirtingai. Dėl to valstybinės žemės sklypų naudojimo procedūros yra ilgos, perteklinės ir kuriančios administracinę naštą, kuri stabdo teritorijų planavimo ir statybos procesus.
Vienas tokių pavyzdžių – tai pastato aukščio nustatymas. Jis įprastai nustatomas projekte ir atliekant matavimus. To paties pastato aukščio nustatymą skirtinguose etapuose kuruoja dvi skirtingos ministerijos – Aplinkos ir Žemės ūkio ministerija. Vertinant aukštį, ministerijos taiko skirtingą aukščio matavimo atskaitos tašką, todėl yra fiksuojami skirtingi to paties pastato aukščiai. Dėl to kyla konfliktai dėl pastatyto pastato atitikties statinio projektui. Taip sukuriama papildoma administracinė našta projektuotojui ir statytojui, nes jie gaišta išteklius teikiant paaiškinimus ir papildomą skaičiavimą.
Projekto rengėjai taip pat pabrėžia, kad Nacionalinės žemės tarnybos vykdoma politika mažina investuotojų ar finansuotojų pasitikėjimą valstybinėje žemėje įgyvendinamais projektais, be to, sudaromos kliūtys naujų objektų vystymui. Praktikoje esama atvejų, kai Nacionalinė žemės tarnyba neišduoda arba laiku neišduoda reikiamų sutikimų, taip pat nederina projektų ir pan. Dėl to nuolatos inicijuojami teisminiai ginčai. Tačiau pati Nacionalinė žemės tarnyba neinicijuoja teisės aktų pakeitimų dėl teisinio reguliavimo tobulinimo.
Šie pokyčiai yra reikšmingas žingsnis siekiant efektyvesnio Lietuvos ekonomikos augimo, žemės išteklių naudojimo optimizavimo, taip pat ir konkurencingumo didinimo. Priėmus pataisas sumažės derinančių institucijų procesuose. Dėl to savivaldos projektų įgyvendinimas bus greitesnis, bus kuriama didesnė vertė visuomenei, nebus stabdomas gyventojams ir savivaldybėms reikalingų iniciatyvų įgyvendinimas, atitinkamai pagerės verslo, ekonomikos, teritorinės infrastruktūros vystymo prielaidos, sumažės administracinė našta.
Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis. Daugiau skaitykite šioje nuorodoje.
