Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir Seimo pirmininkės pavaduotojo Vytauto Mitalo iniciatyva trečiadienį parlamente įvyko apskritojo stalo diskusija: „Kokybiškas teisės akto projektas – pusė darbo“. Renginio metu Seimo, Vyriausybės, visuomenės atstovai ieškojo būdų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi kokybiškam įstatymui keliamų reikalavimų.
(LLRI nuotr.)
Anot LLRI prezidentės Elenos Leontjevos, daugelis šių reikalavimų jau yra numatyti įstatymų leidybos procese, tačiau svarbu ir tai, kiek atsakingai šiuos principus vertina valdžios atstovai. Jos teigimu, politikams priėmus sunkų sprendimą apriboti savo pačių laisvę, būtų reikšmingai prisidedama prie visos visuomenės laisvės stiprinimo.
„Susaistyti savo pačių rankas, valdžiai pačiai save apriboti iš tiesų nėra lengva. Suprantu, kad kiekvienam žmogui tai yra iššūkis, bet galbūt tai ir yra didžiausias laimėjimas – sugebėti apriboti save dėl žmonių laisvės, kad jie patys gebėtų susitarti bendruomenėse, mokytųsi spręsti savo problemas“, – Seimo Lietuvos Tarybos salėje vykusioje diskusijoje kalbėjo E. Leontjeva.
LLRI vyresnioji ekspertė Karolina Mickutė pabrėžė, kad reikalavimas, jog teikiamas teisės aktas turėtų atitikti kokybės reikalavimus, kyla būtent iš konstitucinio teisinės valstybės principo, todėl nepaneigia Seimo nario laisvės. Ji įsitikinusi, kad taisyklių įstatymams yra pakankamai, tačiau reikia konkrečių priemonių, kurie užtikrintų jų laikymąsi.
(LLRI nuotr.)
„Sprendimų yra. Pavyzdžiui, kad nekokybiškas teisės akto projektas nepatektų į kitą stadiją, nes neatitinka tam tikrų kriterijų. Taip pat, galima neleisti svarstymo komitete metu teikti naujų kokybinio pobūdžio įstatymo pataisų“, – tikino LLRI ekspertė.
Be to, ji akcentavo, kad Lietuvoje itin paplitęs įsivaizdavimas, jog įstatymais būtina sureglamentuoti kiekvieną žmogaus veiklos sritį. Neretai valdžios institucijos, dėl perteklinio reglamentavimo, pačios sukelia problemų, kurias vėl siekia išspręsti naujų įstatymų įvedimu.
„Jeigu įvertinus tikrąją problemą pasidaro aišku, kad taisyti reikia senuosius teisės aktus, kokybiškas sprendimas dėl naujo įstatymo pirmiausiai yra sprendimas nepriimti jokio teisės akto“, – tvirtino K. Mickutė.
Diskusijoje apsilankiusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen aiškino, kad poreikis nuolat inicijuoti naujus teisės aktus parlamentarams kyla ir dėl to, kad visuomenėje politikų darbo kokybė ir aktyvumas vertinamas pagal pateikiamų iniciatyvų skaičių.
„Kol Seimo narių darbo kokybė bus vertinama pagal jų produktyvumą banaliausia prasme – pagal siūlymų kiekį, tol, matyt, didelių sisteminių pokyčių neturėsime“, – mano ji.
Seimo pirmininkės teigimu, valdančiųjų pasiruošimą parlamento sesijai ir darbų programą politiniai oponentai neretai taip pat vertina ne tik pagal atnešamų įstatymų kokybę, bet ir pagal jų kiekį. „Jeigu projektų yra mažai, iš karto kyla klausimas, kodėl jų mažai, galbūt kažkas tingi dirbti“, – pasakojo Viktorija Čmilytė-Nielsen.
(LLRI nuotr.)
Su tuo sutiko ir vienas diskusijos iniciatorių Laisvės frakcijos seniūnas V. Mitalas, pabrėžęs, kad stabdyti įstatymų malūną būtina „Kalbėti apie įstatymų, nutarimų, potvarkių ir visų teisės aktų kokybę – reikalas nedėkingas. Visų pirma dėl to, kad bendrą vaizdą pamatyti sunku, o visuomenei jis nėra įdomus. Tą galime įvertinti daugiausia kiekybine charakteristika arba tik po kurio laiko“, – svarstė jis.
Vis tik, Seimo vicepirmininkas pabrėžė, kad nepaisant to, jog klausimas dėl teisės aktų kokybės „nedėkingas“, jo vertinimu, apie tai kalbėti būtina.
„Visi suprantame, kad nuo to, kaip gerai bus parengti ir apsvarstyti įvairūs teisės aktai, priklauso ne tik švietimo situacija, sveikatos būklė, verslo aplinka, investicinis klimatas ar kriminogeninė situacija, bet ir mūsų valstybės demokratijos stiprėjimas arba jos erozija“, – teigė V. Mitalas.
(LLRI nuotr.)
Renginyje taip pat dalyvavo Ministrės pirmininkės patarėjas Rimantas Žylius, Seimo kancleris dr. Modestas Gelbūda, teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas dr. Stasys Šedbaras, Valstybės kontrolės Teisės užtikrinimo departamento vadovė Albina Radzevičiūtė, Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus vedėjas dr. Alvidas Lukošaitis, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkas dr. Donatas Murauskas, Valstybės strateginės analizės centro vyr. politikos analitikas Saulius Kolyta, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, verslo organizacijų ir valstybės institucijų atstovai.
Diskusijos įrašą galima rasti Seimo „Youtube“ paskyroje „Atviras Seimas“.
Projektą finansuoja:
Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansiniai mechanizmai yra Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės indėlis mažinant ekonominius ir socialinius skirtumus bei stiprinant dvišalius santykius su 15 ES šalių Vidurio ir Pietryčių Europoje bei Baltijos šalyse. 2019 – 2024 m. Lietuvoje veikia EEE finansinio mechanizmo finansuojamas Aktyvių piliečių fondas, pilietinei visuomenei Lietuvoje stiprinti ir pažeidžiamoms grupėms įgalinti skiriantis 9 mln. eurų.
Daugiau informacijos rasite čia: https://apf.lt/; https://eeagrants.org/.
