Žaibiškai pasaulyje išpopuliarėjęs pavėžėjimo, maisto pristatymo, augintinių priežiūros, remonto ir kitų paslaugų teikimas per skaitmenines platformas ir išmaniąsias programėles keičia darbo rinką. Vis dėlto Europos Sąjungos (ES) siūloma direktyva, kuria tikimasi paslaugų per skaitmenines platformas teikėjus prilyginti etatiniams darbuotojams, pakenktų ne tik jiems patiems, bet ir visai ekosistemai.
Apie tai diskutuota gegužės 12 d. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) kartu su partneriais „Free Trade Europa“ ir advokatų kontora „TGS Baltic“ surengtoje apskrito stalo diskusijoje.
„ES direktyva dėl platformų darbuotojų teisių apsaugos ir ES lygmeniu vykstančios diskusijos dėl darbo per skaitmenines platformas dažnai apsiriboja tik kurjerių ir pavėžėjų tema. Tačiau planuojamas veiklos griežtinimas paveiks daug daugiau veiklos sričių, pavyzdžiui, augintinių priežiūros ar mažmeninės prekybos tinklų aptarnavimo paslaugas“, – renginyje kalbėjo LLRI vyresnioji ekspertė Karolina Mickutė.
Tai, jos teigimu, signalizuoja apie ydingą ES praktiką matyti darbą per platformas kaip atskirą rinką: „juk tai toks pat paslaugų teikimas, o platforma palengvina kelią, kuriuo turi nueiti paslaugos teikėjas ir klientas, norėdami vienas kitą rasti”.
Apskritai, „TGS Baltic Lietuva” partnerio, Technologijų industrijos grupės vadovo Mindaugo Civilkos teigimu, reikėtų keisti tai, kaip asmenys, kurie teikia paslaugas per platformas, traktuojami. „Juos vertėtų vadinti ne „darbuotojais“, o „platformos partneriais“, nes pastarieji neretai yra sudarę sandorius ne tik su konkrečiu fiziniu asmeniu, bet ir su restoranais ar parduotuvėmis”, – sakė M. Civilka. Tuo jie ir skiriasi nuo tipinių etatinių darbuotojų.
Kita vertus, natūralu, kad išvien su platforminio darbo populiarumu auga ir atsakingų institucijų noras reguliuoti tokias naujas darbo santykių formas. Šiuo metu tarp Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Europos Tarybos vyksta diskusijos dėl reguliavimo, kuriuo siekiama, kad paslaugų per skaitmenines platformas teikėjai gautų tokią pačia naudą, kaip ir etatiniai darbuotojai.
Vis dėlto imantis bet kokių pokyčių, svarbu atsižvelgti į sąmoningai tokio tipo darbinius santykius pasirinkusių darbuotojų lūkesčius. Tą pabrėžė renginyje dalyvavusių platformų, „Wolt“ (tarptautinė restoranų maisto ir produktų pristatymo į namus paslaugų platforma), „Boop“ (gyvūnų priežiūros paslaugoms užsakyti skirta programėlė) ir „Traxlo“ (mažmeninės prekybos platforma), atstovai. Jų teigimu, partnerių apklausos rodo, kad didžiausi veiklos per platformas privalumai būtent ir yra lankstumas, galimybė dirbti bet kur ir bet kada.
„Dirbant per kelias platformas, galima pasirinkti veiklą ir jos atlikimo laiką, pavyzdžiui: pavėžėjimo paslaugas teikti ryte, o maistą pristatyti pietų pertraukos metu ir vakare, taip maksimizuojant gaunamą pelną. Reguliavimas, siūlomas ES direktyva, tokią galimybę atimtų“, – kalbėjo Kurjerių ir vairuotojų asociacijos pirmininkas Dalius Rudokas.
Neramina ir Europos Komisijos keliama prielaida, kad tai, kad dauguma platformų ir parduotuvių padirbėtojų“ yra neišsilavinę ir mažas pajamas gaunantys asmenys ir dėl to jiems reikalinga papildoma apsauga.
„Free Trade Europa“ vykdantysis direktorius Glenas Hodgsonas šią mintį paneigė. Jo pristatyti paslaugas per platformas teikiančių asmenų apklausų rezultatai rodo, kad daugelis „padirbėtojų“ turi aukštąjį išsilavinimą ir veiklą per platformas laiko papildomu uždarbio šaltiniu. Tai, G. Hodgsono vertinimu, rodo, „padirbėtojai“ nėra silpnesnioji šalis, kuri dėl skurdo ar kito veiksnių neturi kito pasirinkimo, kaip tik imtis paslaugų teikimo per programėles. Veikiau – tai šių žmonių gyvenimo būdo pasirinkimas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslumo skatinimo politikos skyriaus patarėja Evelina Maskoliūnaitė įspėjo, kad Direktyva praktikoje gali sukelti panašią situaciją, kaip nutiko Ispanijoje, kai daugiau nei trys ketvirtadaliai paslaugas per platformas teikiančių partnerių tiesiog neteko darbo dėl reikalavimo perkvalifikuoti partnerius į samdinius. Todėl svarstant pokyčius svarbu įvertinti ir galimus padarinius – nors dalis platformų partnerių ir būtų prilyginti samdomiems darbuotojams, didžioji dalis jų išvis netektų uždarbio šaltinio.
Aspektas, kuris diskusijose dėl naujo reguliavimo dažnai lieka neaptartas, yra susijęs su vartotojais. „Svarbus diskusijos apie veiklą per platformas kriterijus yra poveikis klientams, kurie naudojasi platforma užsakyti reikalingas paslaugas, o šio klausimo analizės pasigendama“, – pridūrė M. Civilka.
Su tuo sutiko ir K. Mickutė: „privalomai perkvalifikavus visus pavėžėjus, kurjerius, šunų vedžiotojus, remonto meistrus ir kitus paslaugų teikėjus į darbuotojus, mažės tokių paslaugų pasiūla, o paklausai išliekant tokiai pačiai paslaugos kainuos brangiau ir nebegalėsime tikėtis sulaukti pavėžėjo per 5 minutes.“
Diskusiją galite peržiūrėti čia.
Diskusijoje apie platforminį darbą dalyvavo verslo, politikos, teisės atstovai: Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius, Socialinės apsaugos ir darbo atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Kęstutis Zaura, Free Trade Europa vykdantysis direktorius Glen Hodgson, Technologijų industrijos grupės vadovas, „TGS Baltic Lietuva” partneris Mindaugas Civilka, Vyresnysis „Wolt” vadovas Robert Torvelainen, „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius, „Traxlo” vykdantysis direktorius Paulius Vėželis, „Boop” vykdantysis direktorius Deividas Celencevičius, Kurjerių ir vairuotojų asociacijos pirmininkas Dalius Rudokas, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslumo skatinimo politikos skyriaus patarėja Evelina Maskoliūnaitė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, advokatas Justinas Usonis, LLRI vyr. ekspertė Karolina Mickutė. Diskusiją moderavo LLRI ekspertas, istorijos mokslų daktaras Laurynas Peluritis.
