Įvertinęs Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo projektą Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atkreipia dėmesį, kad juo numatomi reikalavimai yra nepagrįstos perteklinės naštos kūrimas perkeliant Europos Sąjungos (ES) teisę. Nebūtinų nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę sukels neigiamus padarinius tiek visuomenei, tiek valstybės ekonomikai.
PARSISIŲSKITE EKSPERTIZĘ
Direktyva dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, kurią siekiama įgyvendinti projektu, reikalauja, kad pakuočių perdirbimas būtų skatinamas laipsniškai ir pagal tam tikrus terminus, numato, kad negali būti sudaromos kliūtis konkurencijai ir prekybai.
Projektu siūloma atsisakyti laipsniško perėjimo ir reikalaujama visas pakuočių atliekas perdirbti jau nuo 2024 m. Toks reglamentavimas – griežtesnis nei numato Direktyva. Be to Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas jau dabar dera su Direktyvos nuostatomis – jame numatyta, kad iki 2030 m. pabaigos bent 70 proc. visų pakuočių būti perdirbamos.
PARSISIŲSKITE EKSPERTIZĘ
Tokia praktika, kai projekto rengėjai nepagrindžia perteklinio reguliavimo poreikio, nenurodo, kodėl esamas reguliavimas yra nepakankamas tinkamai įgyvendinti Direktyvos tikslus, kelia teisės aktų „auksavimo“ riziką ir gali sukelti neigiamų padarinių tiek ES, tiek nacionalinės teisės lygmeniu.
PARSISIŲSKITE EKSPERTIZĘ