Ketvirtadienį Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba dar 0,25 proc. punktais padidino bazines palūkanų normas. Atvejis toks ne pirmas, tačiau itin skausmingas gyventojams ir įmonėms.
Leonardas Marcinkevičius yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas.
2022 m. liepą pirmą kartą po ilgo laiko pakėlusi bazines palūkanų normas, kiek daugiau nei po metų ECB valdančioji taryba tai padarė dešimtą kartą iš eilės. Euro zonos istorijoje yra buvęs vos vienas atvejis, kai palūkanos dešimt kartų buvo keičiamos didėjimo kryptimi. Vis dėlto tai nebuvo daroma be atokvėpio, posėdis po posėdžio. Tuomet per keturių metų laikotarpį, nuo 2003 m. iki 2007 m. jos pakeltos nuo 1 proc. iki 3,25 proc.
Dabar vos per vienerių metų laikotarpį bazinės palūkanų normos pakeltos 4,5 proc. punktais. To imtis ECB teko tam, kad normalizuotų į viršų šovusį kainų augimą, prie kurio pats nemenkai prisidėjo.
Niekada anksčiau bazinės palūkanų normos nebuvo laikomos tokiame žemame lygyje tokį ilgą laiką, kaip pastarąjį dešimtmetį. Tai pripratino gyventojus, įmones ir valstybes prie pigių pinigų srautų.
Kartu su rekordinėse žemumose laikomomis palūkanomis, per pandemiją rekordiškai padidintas kiekybinio skatinimo programų mastas (vien pandeminė programa sudarė 1,85 trln. eurų). Tai lėmė, kad nors ekonomika praktiškai neaugo, pinigų kiekis euro zonoje padidintas ketvirtadaliu. Dėl tokio masto pigių pinigų srautų ECB infliacijos tikslas buvo viršytas jau 2021 m. liepos mėnesį. Tačiau į savo pačių sprendimų padarinius pinigų politikos formuotojai sureagavo ir palūkanas iš neigiamos zonos išvedė tik po metų.
Iki šio mėnesio ECB valdančiosios tarybos posėdžio buvo viešai svarstoma, kad šį kartą nuo bazinių palūkanų normų didinimo bus susilaikyta, kadangi kainos nebeauga taip sparčiai, o euro zonos ekonomikos augimo perspektyvos nenuteikia optimistiškai. Tačiau dieną prieš posėdį naujienų agentūros Reuters paskelbta informacija apvertė rinkos dalyvių lūkesčius. Nutekintose ECB infliacijos prognozėse numatyta, kad infliacija ateinančiais metais vis dar gerokai viršys pačių pinigų politikos formuotojų keliamą 2 proc. tikslą.
Ši informacija pasitvirtino: centrinio banko ekonomistai prognozuoja, kad 2023 m. kainų augimas vidutiniškai sieks 5,6 proc., kitais metais – 3,2 proc., o 2025 m. – 2,1 proc. Sprendimas kelti bazines palūkanų normas rodo, kad numatomos infliacijos tendencijos ECB Valdančiosios tarybos narių netenkino.
Vis dėlto palūkanos, kaip leidžia suprasti ECB, pasiekė pakankamai aukštą lygį. „Remdamasi savo dabartiniu vertinimu, Valdančioji taryba mano, kad pagrindinės ECB palūkanų normos pasiekė tokį lygį, kuris, išlaikytas pakankamai ilgą laiką, labai prisidės prie to, kad infliacija laiku grįžtų į tikslą. Būsimi Valdančiosios tarybos sprendimai užtikrins, kad pagrindinės ECB palūkanų normos bus nustatytos pakankamai ribojančios tiek, kiek reikės“, – rašoma centrinio banko pranešime. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ECB palūkanų didinimo poreikio veikiausiai nebemato, tačiau su jų mažinimu taip pat neskubės.
Vertinant pastarojo meto palūkanų kėlimo ciklą, galima konstatuoti, kad kuo ilgiau atidedami reikalingi sprendimai, tuo didesnį šoką tenka išgyventi dorojantis su pasekmėmis.
Nulinės palūkanos buvo anomalija. Tačiau daugelis paskolų turėtojų šiuo metu susiduria su pirmu jų gyvenime palūkanų kėlimu ir tokio reiškinio išvis nėra matę. Jiems tenka sugerti ir rekordinį paskolų įmokų pabrangimą. Veržtis diržus ir iš esmės permąstyti veiklos strategijas tenka ir įmonėms – įpratusios prie pigių paskolų, jos ėmėsi rizikingesnių investicijų, iš kurių uždirbti šiandien galimybių vis mažiau.
Ir nors ateityje ECB gali imtis mažinti bazines palūkanų normas, tai nebūtinai turėtume sutikti džiaugsmingai. Galiausiai tai reikš dar didesnį pinigų nuvertėjimą ir problemų nustūmimą į ateitį.