Laikrodžio dūžiai rinkimų naktį nutraukė balių – gražioji princesė vėl tapo Pelene. Jos puošnus vežimaitis, kurį visi matė per rinkimų kampaniją – pilnas pažadų, spalvingų šūkių ir skambių kalbų – pasirodo esąs ne kas kita, kaip moliūgas iš gretimo daržo. O šaunūs, eiklūs žirgai – galia, įtaka ir šlovė – staiga vėl tapo peliukais, kurie užkulisiuose tikisi gauti valdžios kąsnelį.
Dar dvi savaites Princas – tauta – ieškos tos, kuri sužavėjo per balių. Tai rinkėjų laikas, kai jie dar kartą svarsto, kam patikėti savo balsą.
Ir pagaliau Pelenė įžengs į rūmus, kur jos lauks ne šventės tęsinys, o kasdienė realybė – valdovams tenkanti gana rūsti atsakomybė, šalies saugumo poreikiai, ekonominis neapibrėžtumas. Ten ir šen į kampus sušluoti valstybiniai reikalai, dvariškiai blaškosi be aiškaus tikslo ir visai neskuba tarnauti – nei liaudžiai, nei naujai išrinktiesiems. Štai ir pirmoji dilema – leisti ir toliau tarnautojams taip buvoti, ar iš tiesų paimti valdžią į savo rankas ir nuleisti visiems aiškius, išmatuojamus tikslus ir mokėti tik už jų pasiekimą. Juo labiau, kad lėšų reikia krašto gynybai. „Liaudies žmogaus“ patirtis čia yra neįkainojama pagalba ir ji nuolat primena, ką reiškia uždirbti pinigai, kaip jie kvepia žmonių prakaitu ir todėl negali būti tiesiog dalinami į kairę ir į dešinę.
O tam, kad žmonės turėtų kur dirbti, reikia pažangių ir gerai įrengtų darbo vietų. Kurias sukuria tik investicijos. Tačiau paaiškėja, kad investicijos plaukia iš šalies, o ne į šalį. Kaip atgręžti pragaištingą judėjimą? Tik užtikrinus labai geras sąlygas – ir ne tik užsienio princams, ne tik valdantiems stambias valdas, bet ir visiems, mažiems ir dideliems. Tad ir čia teks imtis pokyčių – po kelių metų ekonomika atsidėkos, suklestės.
Į tokią šalį plūstels investicijos, o kadaise pabėgęs kapitalas sugrįš. Už pasiekimus ir aukštus rezultatus žmonės nebus baudžiami papildomais mokesčiais. Kartu su Pelene prie bendro stalo susėdusius valdovus suvienys ambicija sukurti Lietuvoje konkurencingiausią pasaulyje ar bent jau Europoje ekonominę aplinką – tokią, kurioje žmogui gera gyventi, veikti ir kurti.
Patriotiškai nusiteikusiems valdovams tikrovė primins, kad padidinti mokesčius nėra geriausias sprendimas – rinkėjai jau ir taip kenčia nuo kasdienių sunkumų. Tad vienintelis kelias – dirbti tautai reikalingus darbus ir drauge kurti gerovę, taip gausiai prižadėtą per rinkimus. Optimizuoti rūmų biurokratiją ir užtikrinti, kad ji iš tiesų tarnauja žmonėms. Tik taip atsiras pakankamai lėšų gynybai bei kitiems krašto prioritetams, o atsakingieji išmoks veikti greitai ir sklandžiai.
O kol kas – dar dvi savaites tauta, kaip Princas, ieškos, kas labiausiai verti jos meilės.
Originaliai publikuota LRT.
