Mažėjant grynųjų pinigų naudojimui, kartu auga dalies europiečių susirūpinimas dėl galimybės jais atsiskaityti už kasdienes prekes ir paslaugas. Reaguodami į tai, Europos Sąjungos politikai ėmėsi kurti skaitmeninį eurą.
Europos Centrinis Bankas (ECB) iki 2025 m. spalio mėnesio tikisi užbaigti pasirengimą įvesti skaitmeninę grynųjų pinigų alternatyvą – centrinio banko skaitmeninę valiutą (ang. central bank digital currency – CBDC). Būtent tada tikimasi įnešti daugiau aiškumo atsakant į klausimus, į kuriuos iki šiol konkrečios informacijos pinigų politikos formuotojai neturėjo: kiek kainuotų skaitmeninis euras, kokias funkcijas jis turėtų ir kaip veiktų? Taip pat žadama pranešti, ar apskritai pinigų politikos formuotojai imsis kito žingsnio – CBDC įvedimo.
Nors iki ECB numatyto termino – dar metai, tačiau ES politikai jau ėmėsi teisėkūrinių veiksmų. Dar 2023 m. Europos Komisija (EK) lygiagrečiai pateikė du susijusius projektus – dėl skaitmeninio euro reglamentavimo ir teisėtos mokėjimo priemonės sąvokos griežtinimo. Šį rudenį abu projektus ėmėsi svarstyti ir Europos Parlamentas (EP). Nors politikai pripažįsta, kad sprendimą dėl CBDC įvedimo turėtų priimti Centrinis Bankas, kartu pažymima, kad tam „reikia patvirtinti reglamentą, nustatantį skaitmeninio euro teisinę bazę“. Klausimas, ar bandant teisiškai reglamentuoti priemonę, kurios veikimo principų dar nėra nusprendę patys jos kūrėjai, nėra savotiškas vežimo statymas priešais arklį?
Šiame straipsnyje aptarsiu pačią teisinę iniciatyvą, jos detales, o potencialias tokio siūlymo rizikas ir problematiką išsamiau nagrinėsiu kituose straipsniuose.
Griežtinama teisėtos mokėjimo priemonės sąvoka
Europos Komisija siūlo, kad skaitmeninis euras būtų pripažintas teisėta mokėjimo priemone. Tačiau tai neužkirstų kelio prekybininkams atsisakyti priimti mokėjimus šia forma. Todėl EK lygiagrečiai pateikė projektą, kuriuo įpareigoja priimti mokėjimus visomis euro zonoje pripažintomis teisėtomis mokėjimo priemonėmis. Tarp jų bus įtraukti ne tik grynieji pinigai, bet ir skaitmeninis euras.
Iki šiol euro zonoje privalomas grynųjų eurų priėmimas buvo reguliuojama tik 2010 m. paskelbta Europos Komisijos rekomendacija. Atsisakyti mokėjimų grynaisiais rekomenduota tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai pardavėjas neturi grąžos. Tačiau šio dokumento nepaisymas nesukeldavo jokių teisinių pasekmių.
Rekomendaciją siūloma keisti prievole: „Eurų banknotų ir monetų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, statusas reiškia, kad juos privaloma priimti visa nominaliąja verte, suteikiant galimybę įvykdyti mokėjimo prievolę“, – rašoma Reglamente. Tai reiškia, kad grynuosius eurus prekybininkai privalėtų priimti visais atvejais.
Taigi, pakeitus iki šiol galiojusį reglamentavimą, ir skaitmeninį eurą paskelbus teisėta mokėjimo priemone, prekybininkai būtų įpareigojami priimti CBDC visuose mažmeniniuose mokėjimuose. Nesvarbu, pirksite puodelį kavos, ar krovininį sunkvežimį malkų.
Mažinamas komercinių bankų vaidmuo
Minėtuose ES dokumentuose prievolės numatomos ne tik prekybininkams, bet ir komerciniams bankams ar elektroninių pinigų įstaigoms. Jie privalėtų neatlygintinai teikti skaitmeninio euro sąskaitos atidarymo paslaugas fiziniams asmenims. Norėdami naudoti CBDC, vartotojai turėtų kreiptis į savo banką su prašymu atidaryti centrinio banko skaitmeninės valiutos sąskaitą. Tą finansų įstaiga privalėtų padaryti be jokio papildomo mokesčio. Komerciniai bankai šiame procese veiktų tik kaip tarpininkai tarp centrinio banko ir vartotojo. Tačiau atlygio už suteiktas paslaugas negautų.
Dabartinėje finansų sistemoje egzistuoja dviejų formų pinigai: grynieji – centrinio banko išleidžiami pinigai, ir elektroniniai – komercinių bankų pinigai, kurie sukuriami išduodant paskolas, priimant indėlius. ECB inicialai ant grynųjų reiškia, kad už juos įsipareigojimą prisiima centrinis bankas. Atlikdami mokėjimus grynaisiais mes paprasčiausiai perleidžiame šią rašytinę garantiją kitam asmeniui, o už tai mainais gauname prekių arba paslaugų. Tačiau didžioji dauguma šiuo metu euro zonoje naudojamų pinigų yra elektroniniai – už juos įsipareigojimą prisiima komerciniai bankai.
Skaitmeninio euro įvedimas iš esmės pakeistų šią sistemą. Atsakomybė tiesiogiai centriniam bankui tektų ne tik už grynuosius, bet ir už elektroninėje erdvėje apskaitomus pinigus. Šis pokytis reikštų komercinių bankų kaip tarpininkų patraukimą iš virtualios pinigų sistemos.
Jau galvojama apie apribojimus santaupoms
Dėl to neabejotinai kils iššūkių. Reikšmingai vartotojų daliai išsiėmus komerciniuose bankuose laikomus indėlius ir pervedus į savo CBDC sąskaitą, finansų sistemoje cirkuliuos vis daugiau centrinio banko ir mažiau privačių pinigų. Dėl to mažės ne tik mokėjimo paslaugų, bet ir paskolų gyventojams ar verslui galimybės. Neatmestina, kad kartu augs privačių finansų rinkos dalyvių bankroto rizika.
Todėl ES politikai numatė, kad ECB turėtų galimybę apriboti skaitmeninio euro, kaip vertės kaupimo įrankio funkcijas. Pinigų politikos formuotojai galėtų nustatyti limitą, kiek maksimaliai lėšų centrinio banko sąskaitoje galėtų laikyti kiekvienas klientas. Nors konkrečių sumų šiame etape institucijos dar neįvardijo, diskusijose užsimenama apie sumas, siekiančias nuo 500 iki 3000 eurų. Laikydami pinigus šiose sąskaitose vartotojai negalės uždirbti palūkanų. To neįvedus, anot jų, kiltų riziką, kad klientai imtų bėgti iš privačių bankų. Tačiau neįvertinama, kad tokie apribojimai smarkiai mažins paties skaitmeninio euro patrauklumą vartotojams. Todėl centriniam bankui tektų nuolat balansuoti tarp CBDC populiarumo ir visos finansų sistemos stabilumo.
Skaitmeninio euro idėja yra pavyzdys to, kas politikoje pasitaiko itin dažnai – vežimas statomas prieš jį traukiantį arklį. Nei pati idėja, nei tikslai, kuriuos ja norima pasiekti, nėra iki galo aiškūs. Tačiau rinkai ir vartotojams jau kuriamos naujos taisyklės, prie kurių taikytis neabejotinai teks. Prekybininkams jau numatoma prievolė priimti mokėjimus skaitmeniniu euru, vartotojams, kurie dar net nepradėjo šia priemone naudotis – jau numatomi apribojimai. Todėl važiuoti į priekį gali būti itin sudėtinga.
Originaliai publikuota Verslo žinios.
