Nei mokesčių, nei valstybės skolos didinimas neturėtų būti valdžios neefektyvumo padengimo šaltiniu, teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva, komentuodama trečiadienį Vyriausybės paviešintą 2025 m. valstybės biudžeto projektą.
Projekte numatyta, kad visų valstybės biudžetų, įskaitant Sodros ir sveikatos draudimo, pajamos sieks 30,2 mlrd., o išlaidos – 34,4 mlrd. Tai reiškia, kad biudžetas ir toliau bus deficitinis – biudžeto deficitas sieks maksimalią leidžiamą 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą. Valstybės skolos lygis nuo šiemet esančių 39,4 proc. augs iki 43,2 proc. BVP.
„Vyriausybė turi unikalią galimybę kryptingai mažinti perteklines administracines paslaugas ir besidubliuojančias funkcijas. Projektuojant nuosaikesnį išlaidų didinimą neprioritetinėms sritims, galima sukurti paskatas optimizuoti viešąjį sektorių ir tuo pačiu – užtikrinti augantį tikrųjų prioritetų finansavimą“, – sako E. Leontjeva.
Ji pabrėžia, kad valstybės biudžeto lėšos turi būti skirstomos ne inertiškai, o konkretiems tikslams, nustatant aiškius rodiklius, kuriuos norima pasiekti mokesčių mokėtojų pinigais. Finansiniams metams pasibaigus, turėtų būti įvertinama, ar tikslai pasiekti, ir pagal tai formuoti ateinančių laikotarpių biudžetus.
„Tik taip užtikrintume, kad mokesčių mokėtojų pinigai panaudojami taupiai ir rezultatyviai, išvengtume inertiško finansavimo didinimo įvairioms įstaigoms panašia proporcija, nekvestionuojant veiklų ir procesų reikalingumo ir efektyvumo“, – kalbėjo ekonomistė.
Atsakingas biudžeto planavimas, jos teigimu, leistų išvengti mokesčių didinimo ateityje. Valdžios išlaidavimą riboja konstitucinis fiskalinės drausmės įstatymas, skirtas išvengti mokesčių didinimo, nulemto augančių skolos tvarkymo kaštų. Lietuva jau penkerius metus šio įstatymo nepaiso – per šį laikotarpį valstybės skola išaugo beveik 15 mlrd. eurų. Valstybės kontrolės skaičiavimais, palūkanų našta ir toliau augs ir 2027 m. turėtų pasiekti 1,3 proc. BVP, arba 1 mlrd. eurų. Būtent tokia suma mažės valstybės galimybės finansuoti viešąsias paslaugas, socialinę apsaugą ir kitas sritis. Fiskalinės drausmės taisyklių nepaisyti Vyriausybė ketina ir kitąmet.
„Nei mokesčių, nei valstybės skolos didinimas neturėtų būti valdžios neefektyvumo padengimo šaltiniu. Priešingu atveju našta valstybei dėl augančių palūkanų arba dėl mokesčių gali tapti nepakeliama, ir nebebus galimybės jos uždengti naujomis skolomis ar dar didesniais mokesčiais“, – kalbėjo LLRI prezidentė.
