Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir įstatymo priedėlio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui XIIP-491
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo įstatymo projektą XIIP-491 ir teikia pastabas bei pasiūlymus. Įstatymo projektas XIIP-491 siekia apmokestinti 25 proc. tarifu (šiuo metu taikomi mokesčio tarifai yra 2, 6, 8, 10, 12, 16, 20 proc. telkiniams sausumoje ir 2, 6, 8, 10, 12, 16 proc. telkiniams jūroje). Tai reiškia, kad bazinis mokesčio tarifas didėtų visų dydžių telkiniams, kai kuriais atvejais net 12 kartų. Dar svarbiau, bazinis mokestis būtų taikomas tradiciniams naftos ir dujų išgavimo būdams, t. y. jau dabar veikiantiems naftos ir dujų gavybos telkiniams.
Siūlome nepritarti įstatymo projektui XIIP-491 ar kitoms naftos ir dujų išteklių mokesčių didinimo iniciatyvoms ir palikti dabar galiojančius bazinius mokesčio tarifus.
Neaiškus ir nepagrįstas naftos ir dujų išteklių mokesčio didinimo tikslas
Aiškinamajame rašte tikslas, kurio siekiant bazinis mokesčio tarifas yra didinamas nėra nei įvardintas, nei pagrįstas. Tai prieštarauja geros teisėkūros principams ir kelia abejonių dėl įstatymo projektų reikalingumo ar pagrįstumo.
Jei mokestis naftos ir dujų ištekliams yra taikomas tam, kad būtų surinkta mokestinių pajamų, tuomet mokesčio dydis turi būti toks, kuris maksimizuotų pajamas. Kitaip tariant, jis neturi būti toks aukštas, kad potencialiai stabdytų veiklą, ir tuo pat metu turi generuoti pajamas į biudžetą.
Jei mokestis naftos ir dujų ištekliams yra taikomas tam, kad naftos ir dujų ištekliai nebūtų eksploatuojami, tuomet santykinai aukštas ar net nepalankus mokesčio dydis yra tinkama priemonė. Kaip pažymi šio sektoriaus ekspertai, aukštas mokestis gali paversti potencialiai pelningus ir vystytinus projektus į nepelningus ir neperspektyvius. Į juos nebus investuojama, o patys ištekliai nebus naudojami.
Naftos ir dujų išteklių mokesčio didinimas gali net sumažinti mokestines pajamas
Naftos ir dujų išteklių mokestis yra tik vienas iš daugelio mokesčių, kuriuos moka šia veikla užsiimančios įmonės. Paskaičiuota, kad iš 172 mln. Lt sumokėtų mokesčių per 2010–2012 metus, 99 mln. Lt į biudžetą įplaukė per išteklių mokestį, o 73 mln. Lt – per kitus mokesčius, iš jų 41 mln. per pelno mokestį. („Chevron“ 2013 gegužės 6 d. rašte LR Seimo Biudžeto ir finansų bei Aplinkos apsaugos komitetams). Žiūrint per bendrą biudžeto įplaukų prizmę, nėra esminio skirtumo, kuris mokestis generuoja pajamas.
Tai reiškia, kad naftos ir dujų išteklių mokesčių tarifų didinimas nebūtinai padidins biudžeto įplaukas, ypač jei didesnis sumokamas išteklių mokestis sumažins įmonių pelningumą, o kartu ir sumokamą pelno mokestį. Dar daugiau, išteklių mokesčio didinimas gali turėti net ir neigiamą poveikį, jei po mokesčių tarifo padidinimo tam tikruose telkiniuose veiklos nebeapsimokės vykdyti. Tuomet gali būti prarastos ne tik išteklių ir pelno, bet ir gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo įmokos ir kitos mokestinės lėšos.
Atkreipiame dėmesį į neseną panašią situaciją, kuomet buvo padidintas išteklių mokestis kasybos pramonei Lietuvoje. Pvz., 2010 m. buvo padidinti mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius ir tuomet tikėtasi surinkti papildomų 20 mln. litų. Tačiau vietoje planuotų papildomų 20 mln. litų pajamų bendros (t. y. visos) pajamos vos viršijo 20 mln. Lt. Paprastai tariant, didinant tarifus buvo planuojama surinkti daugiau lėšų į biudžetą, tačiau nutiko atvirkščiai: lėšų surinkimas nepadidėjo, Lietuvos kasybos įmonės tapo mažiau konkurencingos.
Svarbu tai, kad bazinis mokestis yra taikomas nepriklausomai nuo įmonės pelningumo, t. y. įmonė gali veikti nuostolingai, tačiau vis tiek mokės bazinį mokestį. Ir atvirkščiai, pelno mokestis mokamas tada, jei įmonė veikia santykinai sėkmingai. Todėl nepagrįstai aukštas bazinis tarifas gali tiesiog sužlugdyti potencialią gavybą ir užtikrinti, kad nebus sumokama ne tik išteklių bet ir kitų mokesčių.
Paprastai tariant, santykinai aukštas bazinis mokestis apsunkintų įmonės veiklą, valstybė negautų pelno mokesčio pajamų, o ilgainiui (jei įmonė nutraukia veiklą) – ir mokesčių už gamtos išteklius pajamų. Ir atvirkščiai, santykinai žemas išteklių mokestis reiškia, kad valstybė gauna didesnes pajamas iš gavybos mokesčio (ypač, jei žemi mokesčiai skatina plėsti gavybą) ir pajamas iš pelno mokesčio. Įvertinus riziką, žemesnis bazinis mokestis už gamtos išteklius yra geresnė priemonė užsitikrinti ilgalaikes pajamas į biudžetą.
Taikomas apmokestinimo lygis yra adekvatus
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) studijoje apie išteklių mokesčius pateikia apibendrintus mokesčių tipus ir tikslus, kuriuos minėti mokesčiai pasiekia (žr. lentelę žemiau). Lietuvoje taikomas bazinis mokestis savo esme labiausiai primena „royalty“ tipo mokestį, t. y. fiksuotą piniginį dydį arba ad valorem (nuo vertės) procentą, kuriuo apmokestinamas išgaunamas išteklių kiekis.
Turint galvoje, kad šiuo metu pagrindinės mokesčių pajamos (76 proc.) nuo Lietuvoje išgaunamų angliavandenilių surenkamos būtent iš išteklių ir pelno mokesčių (atitinkamai 99 mln. Lt ir 41 mln. Lt iš 172 mln. Lt per 2010–2012 metus), galima konstatuoti, kad Lietuvoje taikomų mokesčių visuma yra gerai diversifikuota.
Įvertinus įmonių apyvartą per 2010–2012 metus (628 mln. Lt) ir visus sumokamus mokesčius (172 mln. Lt), reikia konstatuoti, kad sumokamų mokesčių lygis yra gana tipiškas įmonėms, kurios naudoja kapitalui, o ne darbo jėgai intensyvius gamybos procesus (t. y. naudoja santykinai mažiau darbo jėgos), parduoda akcizais neapmokestintas prekes ir savo produkcijai naudoja vietoje išgaunamas žaliavas.
|
Apmokestinimo tikslai ir priemonės
|
|
Priemonės
|
|
Pasirašymo premija
|
Fiksuotas bazinis mokestis
|
Kintantis bazinis mokestis
|
Išteklių rentos mokestis
|
Pelno mokestis
|
Valstybės dalyvavimas
|
|
APMOKESTNIMO TIKSLAI
|
Maksimizuoti įplaukas valstybei per visą projekto gyvenimo ciklą |
|
|
|
X
|
X
|
|
| Užsitikrinti įplaukas anksti |
X
|
X
|
|
|
|
|
| Užtikrinti tinkamas paskatas žvalgybai ir gavybai |
|
|
|
X
|
X
|
|
| Gauti lėšų didėjant išgaunamos žaliavos kainai |
|
|
X
|
|
|
|
| Užsitikrinti dalį nuosavybės |
|
|
|
|
|
X
|
| Maksimizuoti išteklių panaudojimą |
|
|
|
X
|
X
|
|
| Minimizuoti administracinę naštą ir rizikas |
X
|
X
|
|
|
|
|
|
Šaltinis: Fiscal Regimes for Extractive Industries: Design and Implementation, TVF, 2012
|
