Perpus sumažinus, Europos Sąjungos biudžetas išliktų funkcionalus, skatintų ekonomikos augimą ir, svarbiausia, perpus sumažintų naštą, tenkančią ES mokesčių mokėtojams. Viešosios politikos centras „New Direction“ ketvirtadienį Briuselyje pristatė kartu su Lietuvos laisvosios rinkos institutu (LLRI) parengtą studiją „50:50 iki 2020-ųjų“, kurios autorė yra LLRI vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva.
Vasario 7-8 dienomisEuropos Sąjungos lyderiai renkasi Briuselyje į eilinį viršūnių susitikimą, kuriame antrą kartą bandys susitarti ir patvirtinti biudžetą ateinantiems septyniems metams.
„ES biudžeto projektas – kuriame numatyta apie trilijonas eurų išlaidoms, taip pat palikti galioti žalingi muitai ir subsidijuojamos Bendrosios žuvininkystės politikos ar Bendrosios žemės ūkio politikos programos – yra neadekvatus. Jame neatsižvelgta į dėl ekonominės krizės pasikeitusią situaciją“, – teigia LLRI vyresnioji ekspertė K. Leontjeva.
Studijoje pateikiamas alternatyvus biudžeto „karpymo“ pasiūlymas – mažinti biudžetą 52 procentais. K.Leontjeva siūlo iš esmės reformuoti ES biudžeto šaltinius, panaikinant importo muitus ir įnašus iš pridėtinės vertės mokesčio pajamų dalies bei atsisakant planų įvesti naujus ES mokesčius. ES biudžetas būtų finansuojamas iš šiandien egzistuojančių šalių narių įnašų, kurie mokami nuo kiekvienos valstybės narės bendrųjų nacionalinių pajamų. Išlaidų dalyje siūloma atsisakyti Bendrųjų žemės ūkio ir žuvininkystės politikų ir 20 proc. apkarpyti lėšas, skiriamas ES administravimui, konkurencingumo ir sanglaudos programoms.
„Tuo metu, kai ES valstybės narės yra priverstos taupyti, ES ir toliau ketina švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus neefektyvioms programoms, kurių tikslai prasilenkia tarpusavyje ir kurios iškreipia rinką bei sukelia infliaciją. Nesumažinus šių programų finansavimo, ES vis labiau tols nuo pagrindinio užsibrėžto tikslo – konkurencingos ekonomikos. Kalbant apie lėšas administravimui, ES biurokratai atrodo atitrūkę nuo realybės, nes jie siekia išlaikyti nepagrįstai aukštus savo atlyginimus, ilgesnes negu paprastų gyventojų savo atostogas ir kitas privilegijas. Tarp 2007 ir 2013 m. išlaidos ES administravimui išaugo nuo 7 iki 9,1 mlrd. eurų, t.y. beveik trečdaliu. Tai yra visiškai nepateisinama turint omeny, kad tai finansuoja nuo prastos ekonominės padėties kenčiantys paprasti ES gyventojai“, – teigia studijos autorė.
„Europos lyderiai ir vėl ginčijasi dėl „infliuoto“ ES biudžeto. Ką jiems iš tiesų reikėtų daryti, tai galvoti ir išsiaiškinti, kam ES biudžetas skirtas. Daugybė pinigų yra skirta siauroms interesų grupėms, o tai iš tikro kenkia ES ir jos piliečiams. Ši studija priverčia susimąstyti, kur biudžetas veikia, kur stringa ir kaip mes galėtume sutaupyti daugybę pinigų“, – sako Tom Miers, „New Direction“ direktorius.
Daugiau apie studiją:
Kaetana Leontjeva. “50:50 iki 2020-ųjų. Kaip ES biudžetas galėtų būti perpus sumažintas” (50:50 for 2020
How the European Union’s budget could be cut by half)
Europos Sąjungos biudžetui įtakos turi valstybės narės ir įvairios interesų grupės, o Europos Komisija nesiėmė jokių esminių žingsnių, kad padarytų ES biudžetą atitinkančiu ES gyventojų poreikius. Remiantis ekonominiais dėsniais studijoje pateikiamas alternatyvus biudžetas, kuris ES mokesčių mokėtojams kainuotų perpus pigiau.
Visą studiją galite rasti:
www.newdirectionfoundation.org/EUbudget
„New Direction“ informacija apie studiją:
http://newdirectionfoundation.org/content/eu-budget-should-be-cut-half
