2013 m. balandžio 30 d., Vilnius — Šiuo metu vykstančiame Vyriausybės narių pasitarime su mokesčių darbo grupės nariais pristatomi siūlymai, kaip reformuoti Lietuvos mokesčių sistemą. Tarp jų – jau seniai Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) siūlomas neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas ir „lubų“ „Sodros“ įmokoms įvedimas. Tačiau LLRI nepritaria palūkanų ir visų investicinių pajamų apmokestinimui – tai būtų žalinga žmonėms ir ekonomikai, o biudžetui neatneštų naudos.
„Apie dirbantiesiems tenkančios mokesčių naštos mažinimą kalbama jau ne vienerius metus, todėl džiugu, kad mokesčių darbo grupė pritarė siūlymams didinti NPD ir įvesti „Sodros“ įmokų „lubas“. Vis tik šiuos gerus sprendimus gali sumenkinti ne iki galo išdiskutuotos idėjos apmokestinti palūkanas ir visas investicines pajamas“, – teigia Kaetana Leontjeva, mokesčių darbo grupės narė ir LLRI vyr. ekspertė.
Pasak K. Leontjevos, sprendimas apmokestinti palūkanas ir visas investicines pajamas mažintų paskatas taupyti ir investuoti. „Palūkanų apmokestinimas baustų atsakingus ir taupančius gyventojus ir skatintų gyvenimą šia diena, nes dalis palūkanų atitektų biudžetui. Neteisinga, kad taupantis gyventojas per savo gyvenimą sumokės daugiau mokesčių, negu tokias pat pajamas uždirbęs ir jas iškart išleidęs jo kaimynas. „Eurostat“ duomenimis, taupymo lygis Lietuvoje yra antras žemiausias visoje Europos Sąjungoje, tad pavojinga dar labiau mažinti paskatas taupyti“, – teigia ekspertė.
2012 m. investicijų kiekis vienam gyventojui Lietuvoje sudarė 31,1 tūkst. eurų. Latvija investicijų apimtimi Lietuvą lenkia dvigubai (68 tūkst. eurų), Vokietija – trigubai (104 tūkst. eurų), Švedija – keturgubai (119 tūkst. eurų). „Per žemas investicijų lygis, o ne darbuotojų kvalifikacijos stoka yra pagrindinė priežastis, kodėl darbo užmokestis Lietuvoje smarkiai atsilieka nuo ES vidurkio. Siūlomo mokesčio įvedimas Lietuvoje dar labiau sumažintų investavimo apimtis. Taip pat užkirstų kelią taip visų laukiamam ekonomikos atsigavimui, kuris yra vienas iš Vyriausybės veiklos prioritetų. Turint omenyje, kad ekonomika dar neatsigavo, visų investicinių pajamų ir palūkanų apmokestinimas galėtų sukelti ekonomikos stagnaciją“, – įspėja K. Leontjeva.
Palūkanų ir kapitalo prieaugio pajamų apmokestinimo administravimas būtų painus, tad šiandien jau paini Lietuvos mokesčių sistema taptų dar nedraugiškesnė. „Juokaujama, kad šis mokestis yra puikus mokesčių teisininkams, mokesčių apskaitininkams, konsultantams ir biurokratams. Bet blogas visiems kitiems,“ – pastebi ekspertė.
Trečdalis Europos Sąjungos ir OECD šalių apskritai netaiko kapitalo prieaugio mokesčio ir tai pasiteisina, kadangi tokios šalys kaip Liuksemburgas ar Nyderlandai yra konkurencingos ir patrauklios investuotojams. Daugelio šalių patirtis rodo, kad didinant šį mokestį surenkama mažiau pajamų.
„Nors mokestis būtų įvedamas siekiant padidinti biudžeto pajamas, pirma, neatlikta skaičiavimų, kiek pajamų tai atneštų, antra, papildomų pajamų gali ir nebūti, nes lėtėtų ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas, mažėtų patrauklumas investuotojams. Todėl siūlome laikinus galimus biudžeto netekimus kompensuoti įvykdant biudžeto programų auditą, atsisakant neefektyvių, nereikalingų biudžeto programų ir naikinant besidubliuojančias funkcijas,“ – siūlo K. Leontjeva.
