Laisvės nuo mokesčių diena šiemet išaušo gegužės 15 d. – 2 dienomis vėliau nei pernai. Šios dienos proga Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato simbolinį kasos kvitą už viešojo sektoriaus išlaidas vidutiniam šalies gyventojui (PAŽIŪRĖKITE IR PARSISIŲSKITE: http://files.lrinka.lt/LNMD/kasoskvitas.png).
Laisvės nuo mokesčių diena yra simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti viešajam sektoriui ir pradeda dirbti sau.
„Prognozuojame, kad šiemet ši diena išaušo vėliau nei faktiškai buvo pernai – gegužės 13 d. Pagrindinė priežastis ta, kad viešojo sektoriaus išlaidos auga greičiau, negu šalyje sukuriamos grynosios nacionalinės pajamos. Tai reiškia, kad viešojo sektoriaus išlaikymas brangsta greičiau, negu spėja augti ekonomika. Šiuo metu svarstoma įvesti naujus mokesčius, pavyzdžiui, už automobilius, o tai reikštų, kad ateinančiais metais ši diena gali dar labiau nutolti“, – įspėja LLRI vyr. ekspertė Kaetana Leontjeva.
Remdamasis biudžetų ir nebiudžetinių fondų įstatymų duomenimis, LLRI paskaičiavo, kad 2013 m. visos viešojo sektoriaus išlaidos vienam gyventojui sudarys 14 734 litus. Lyginant su 2012 m., jos pabrango 566 litais.
LLRI atkreipia dėmesį, kiekvienas žmogus mokesčiais atseikėja skirtingą dalį savo pajamų, todėl individuali, kiekvieno laisvės nuo mokesčių diena labai skiriasi – vieniems ji gali ateiti sausį, o kitiems neateiti ir liepą. Laisvės nuo mokesčių diena parodo vidurkį, kuri dalis Lietuvos gyventojų pajamų yra skiriama valstybės sektoriui.
„Laisvės nuo mokesčių dienos proga visiems mokesčių mokėtojams pateikiame simbolinį kasos kvitą, kuriame matyti, kiek lėšų konkrečioms sritims per metus vidutiniam šalies gyventojui išleidžia valdžia. Svarbu ne tik aiškiai ir paprastai parodyti, kiek vienam gyventojui išleidžiama biudžeto lėšų, bet ir pasakyti ačiū už surinktus mokesčius. Todėl siūlome į Atmintinų dienų sąrašą įtraukti Pagarbos mokesčių mokėtojui dieną“, – teigia K. Leontjeva.
Vidutiniškai vienam gyventojui švietimas ir mokslas kainuoja 1 463 litus, pensijos – 2 759 litus, sveikatos apsauga – 1 536 litus, savivaldybių išlaikymas ir jų teikiamos paslaugos – 1 090 litus, palūkanos už valstybės skolą – 775 litus. Žymiai mažiau tenka policijai – 212 litų, priešgaisrinei apsaugai – 84 litai ar teismams – 72 litai.
„Politikai kuria mitą, kad yra toks dalykas kaip „nemokamas gydymas“ ar „nemokamas mokslas“. Šis kvitas turėtų priminti, kad nieko nemokamo nėra ir už visas tariamai nemokamas paslaugas susimoka patys gyventojai ir sumoka didelę dalį savo pajamų. Simboliška dar ir tai, kad šiemet Laisvės nuo mokesčių diena sutampa su Šeimos diena. Atiduodami didžiąją uždirbamų pajamų dalį už viešąsias paslaugas, kurios jiems nebūtinai reikalingos, gyventojai negali skirti pakankamai lėšų tiems dalykams, kurių labiausiai reikia jų šeimai – maistui, šildymui, drabužiams ar vaikų būreliams“, – pastebi ekspertė.
Laisvės nuo mokesčių diena apskaičiuojama pagal santykinės valdžios išlaidų naštos rodiklį, parodantį, kokią žmogaus sukuriamų gėrybių dalį paima valdžia ir perskirsto per nacionalinį biudžetą ir nebiudžetinius fondus. Kasmet LLRI pateikia prognozuojamą Laisvės nuo mokesčių dieną, skaičiuojamą remiantis biudžeto įstatymais ir Finansų ministerijos prognozėmis dėl ekonomikos augimo.
Laisvės nuo mokesčių dieną galima skaičiuoti ne tik agreguotu požiūriu (lyginant viešojo sektoriaus išlaidas su grynosiomis nacionalinėmis pajamomis), bet ir individualiai (lyginant vidutinio dirbančiojo sumokamus mokesčius su jo uždarbiu). Individuali mokesčių našta skiriasi kiekvienam mokesčių mokėtojui ir yra didesnė, negu mokesčių našta vidutiniam šalies gyventojui, kadangi ne visi gyventojai moka mokesčius.
