Tikėtina, kad po valstiečių ir pilietininkų pareiškimo progresiniai, tokie kaip siūlyti, neprisikels, nebent per didėjantį neapmokestinamą minimumą. Šis gąsdinimo progresyviniais epizodas chrestomatinis, žvelgiant į tai, kaip gaminami kontraversiški politiniai sprendimai.
Esminis mokesčių politikos posūkis Socialdemokratų (toliau – socdemų) norėtas „prasukti“ per mėnesį (iki liepos 1 d., kad įsigaliotų nuo sausio 1 d.) užbuksavo po 3 savaičių. Viskas vyko daugmaž taip:
Išrinktas socdemų vadovu G.Kirkilas užsimena apie socdemų darbo grupę (gegužės 22 d.) -> Netikėtai trumpas terminas darbo grupei pateikti pasiūlymus dėl progresinių mokesčių modelio (iki birželio 1d.) -> Verslo žinių, investuotojų, LLRI, konservatorių nepritarimas -> Socdemų darbo grupės pasiūlymai ir Finansų ministerijos rezervuotas palaikymas -> Socdemų vadovo Kirkilo nurodymas Premjerui G. Kirkilui, kad Vyriausybė turėtų paruošti konkrečius pasiūlymus -> „SEB Vilniaus banko“ ir kitų analitikų nepritarimas -> artimųjų koalicijos partnerių valstiečių ir pilietininkų nepritarimas (birželio 13d).
Galiausiai reiktų laukti socdemų atsitraukimo, kad netinkamos aplinkybės, bet idėjos neatsisakysime.
Geras rezultatas, kad šį kartą progresinių idėja laikinai numarinta; oponuojantys buvo nuoseklūs ir greiti.
Blogos nuojautos – progresinė banga nebe pirma ir nepaskutinė. A.Brazauskui nebevadovaujant ji gali tapti socdemų masalu rinkėjams – „mums sutrukdė ir tik vieni galime to pasiekti“. Viešojoje erdvėje situacija po tokių mūšių nepagerėja – oponentų argumentai ima „kartotis”, o šalininkai „nuoseklūs”, „atkaklūs” ir „siekia socialdemokratinių idealų”. Lietuvoje nėra tradicijos netinkamų idėjų laidoti ilgam – argumentais ir skaičiais konstatuoti, kad netinkamas pasiūlymas, vieta ir laikas.
Praktika rodo, kad ir visiškai kvailos idėjos sulaukia vis mažiau pasipriešinimo, jeigu 16 kartą valdančiųjų užregistruojamos Seimo posėdžių sekretoriate – ypatingai jeigu jos nėra grandiozinės kvailystės, o tik nedidelės.
