K. Prunskienės pareiškimą apie tai, kad būtiniausioms maisto prekėms reikia taikyti PVM lengvatą buvo galima numatyti. Ministrė nepasakė nieko naujo, tačiau šis siūlymas kritikuotinas ne dėl originalumo stokos, bet dėl to, kad jis neveiksmingas.
Visų pirma, reikia priminti, kad lengvatiniai tarifai jau yra taikomi šaldytai mėsai, šaldytai paukštienai, žuvims ir ekologiškiems maisto produktams. (O koks PVM lengvatos poveikis ekologiškų produktų kainoms galite įsitikinti prekybos centro salėje). Valstybės kontrolė ne per seniausiai atliktame tyrime konstatuoja, kad PVM lengvatos turėjo tik netiesioginį (paukštiena ir šviežiai atšaldyta mėsa) ir trumpalaikį poveikį (šviežiai atšaldyta mėsa). PVM lengvatos išskiriamos kaip viena iš galimų laikino kainų mažėjimo priežasčių, tačiau pabrėžiama, kainų mažėjimą lėmė pigesnis importas ir mėsos supirkimo kainos.
PVM lengvatų šalininkai ekonominius sprendimus įsivaizduoja statiniame vakuume arba ceteris paribus taisyklės rėmuose. Taip, PVM lengvata gali sumažinti kai kurių produktų kainas. Tačiau prekės kaina tai nėra „kaštai plius nustatyta pelno marža“, o prekybiniai nėra robotai ar centrinio planavimo komiteto nurodymų vykdytojai. Todėl ir sumažintas PVM tarifas neprivalo atsispindėti kainoje.
Prekės kaina yra paklausos ir pasiūlos rezultatas. Todėl sumažinus kai kurių prekių gamybos kaštus, kainų kritimas yra galimas, tačiau nei garantuotas, nei neišvengiamas. Esant dabartiniam vietinės ir užsienio paklausos lygiui kaštų sumažėjimas greičiau garantuos didesnę pelno maržą. Tai ypač aktualu turint galvoje, kad PVM lengvata veiktų iš esmės paskutiniame prekės etape – pardavime, kur prekės kaina yra nulemta kainodaros. PVM lengvatos beveik garantuotas poveikis – padidėjęs prekybininkų pelnas, kas, be abejo, iš esmės nėra blogas dalykas, tačiau kritikuotinas todėl, kad pasiekiamas dėl valstybės intervencijos ir preferencinių sąlygų suteikimo.
Jei PVM norima sumažinti tam, kad sudaryti palankesnes (kiti sako „lygesnes“) sąlygas vietiniams gamintojams konkuruoti su įvežama produkcija, tuomet manipuliuoti skurdžiųjų gyventojų gynimo argumentu yra negražu, o konkurencijos sąlygų sulyginimą (jei jos iš tikro nelygios) reikia analizuoti visai kitais argumentais (bet čia jau kita tema). Galiausiai, jei taip renkami politiniai dividendai rinkimams – tai yra dar negražiau.
