Nesenas kolegos Adolfo blogo įrašas priminė seniai parašytą poema R. W. Grant poemą The Incredible Bread Machine.
Manau iš čia išplaukia puikus moralas gerai apibūdinantis konkurencijos priežiūros institucijų dilemą.
Pateikiu šios poemos ištrauką ir poezijos vertimo negrabų debiutą (geriau skaitykite originalą).
“Išaiškinsiu aš dabartines taisykles,”
Tarė teisėjas,
“Kuriomis naudotis – labai paprastas:
Užsikeli kainas, jei
Pardavinėji už kitus brangiau.
Nesąžiningai konkuruoji, jei
Pardavinėji už mažiau!
Ir, kad išvengti neaiškumų…
Teismo pozicija:
Nepardavinėk už tiek pat, kiek kiti,
Nes tai jau kolizija!
Konkuruok, bet ne per daug,
Nes kitaip – užkariausi rinką.
O tai, mano drauge –
Monopolija (ji mums netinka).