Vakar LTV „Pinigų karta“ sprendė galvosūkį – kodėl vaikiška suknelė parduotuvėje kainuoja tiek pat, kiek suknelė suaugusiajam. Gi, anot laidos vedėjo, įprasta, kad bare mažas alus kainuoja mažiau nei didelis. (Po to laida vystėsi ganėtinai įprastu scenarijumi – „prekybininkai naudojasi padėtimi“, „Airijoje pigiau“, „apvilkau vaikui kelnes, nučiuožė nuo čiuožyklos ir viskas“ ir t.t.)
Visų pirma reikėtų patvirtinti, kad suknelė vaikui iš tikro kainuoja tiek pat, kiek suknelė suaugusiajam. Lyginti skirtingų firmų ar skirtingų modelių produktus yra tiesiog netikslinga – tai nieko neparodys, nes tai skirtingi produktai. Analizuoti galima tik situaciją, kuomet suknelės yra visiškai vienodos, skiriasi tik jų dydis – viena vaikui, kita suaugusiajam – o jų kainos vienodos.
Na gerai, tarkime turime tokia situaciją. Kas tada? Remiantis ekonomine logika, jokiu paradoksu čia net nekvepia. Mažas bokalas alaus ir didelis bokalas alaus yra beveik tobuli ekonominiai pakaitalai. Kitaip tariant, „didelį alaus“ labai lengvai galima pakeisti keliais mažais alaus bokalais ir atvirkščiai. Tam, kad nebūtų galimybės „išlošti“ naudojant pakaitalus (t.y. pvz., perkant du mažus, vietoje vieno „didelio“) pasirenkama tokia kainodara, kad „didelis alaus“ yra brangesnis už „mažą alaus“, tačiau ne tiek, kad „du mažus“ apsimokėtų pirkti labiau nei „vieną didelį“.
Na, o kaip su suknelėmis? Vaikiška (maža) suknelė nėra suknelės suaugusiajai pakaitalas (nebent kalbėsime apie ribinius atvejus – didelius vaikus ir mažus suaugusiuosius). Kitaip tariant, suknelė vaikui ir suknelė suaugusiajam yra du skirtingi produktai. Lyginti jų kainas ir stebėtis, kad maža kainuoja tiek pat, kiek didelė, yra beveik tolygu piktintis, kodėl bare koktelis yra brangesnis už alų.