Ž. Šilėnas: Verslumas netikėtose vietose (proto mankšta savaitgaliui – ar “bomžas” yra verslininkas) (0)

Cituojant, nurodykite “Šaltinis: LLRI blogas”.

 

Žodis „verslininkas“ daug kam asocijuojasi su kostiumais, portfeliais, gražiais ofisais ir panašiais daiktais. Vidutinis statistinis pilietis, paprašytas įvardinti žinomus verslininkus, greičiausiai pateiktų pavardes ir tų, kurie yra ne verslininkai, o samdomi vadovai.

 

Tačiau verslumas yra pats paslaptingiausias gamybos veiksnys. Jei atsiminsite, iš pirmųjų ekonomikos pamokų, gamybos veiksniai yra žemė, kapitalas, darbo jėga ir verslumas (enterpreneurship). Ir jei pirmi trys atrodo aiškūs ir suprantami, verslumas (bent jau man) visuomet būdavo ne iki galo aiški sąvoka. Kitaip tariant, arba tu turi verslumo, arba ne.*

 

Todėl akį patraukė vakar straipsnis panele.lt (J) apie darbo biržą. Pasirodo, kai kurie asmenys,kuriuos straipsnio autorius įvardija kaip „bomžus“, prisiima daug eilės talonėlių, o po to juos pardavinėja greičiau eilės norintiems sulaukti bedarbiams.

 

Atviras klausimas proto mankštai. Ar tie „bomžai“ (visai nenoriu jų taip vadinti, tačiau šią sąvoką naudosiu aiškumo dėlei, todėl iš karto atsiprašau) yra verslininkai? Manau, klausimas sudėtingesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio (kitas man patinkantis panašaus tipo klausimas, tik, be abejo, kur kas didesnės svarbos ir kalibro, yra „Ar Kainas įvykdė žmogžudystę?“).

 

Viena vertus, šis „verslininkas“ darbo biržoje įgyja trūkstamą (scarce) gėrybę – talonėlį – kurį vėliau parduoda eilėje nenorinčiam laukti bedarbiui. Įvyksta savanoriški mainai, abu mainų dalyviai gauna tai, ko jiems trūksta. Tokiu atveju atrodo, kad taip, žmogus, prisiimantis talonėlių ir vėliau juos pardavinėjantis, yra verslininkas. Tai, kad jis sukuria dirbtinį talonėlių trūkumą (artificial scarcity) čia neturi jokios reikšmės.

 

Kita vertus, galima ginčytis, kad tie talonėliai jam nepriklauso nuosavybės teise, arba, kad jis tuos talonėlius įgijo neteisėtai, todėl toks „verslininkas“ yra tiesiog vagis, parduodantis vogtas gėrybes.

 

Dar kita vertus, galima pasitelkti Locke nuosavybės teisių atsiradimo mechanizmą, ir teigti, kad „bomžas“, paima talonėlį iš jo „natūralios būsenos“, „sumaišo su savo darbu“ (darbas šiuo atveju būtų pats talonėlio paėmimo procesas) ir taip įgyja nuosavybės teises į talonėlį.

 

Dar dar kita vertus, galima kontraargumentuoti, kad talonėlis aparate nėra savo „natūralioje būsenoje“, ir jau nuosavybės teise priklauso tam, kas nupirko ir pastatė talonėlių aparatą, t.y. darbo biržai. Taigi, „verslininkas“, imdamas talonėlį pažeidžia savininko asmens teises ir yra vagis.

 

Dar dar dar kita vertus, galima teigti, kad talonėlių aparato savininkas (darbo birža) leisdama laisvai imti talonėlius visiems, kas to nori, sąmoningai atiduoda talonėlių nuosavybes teises „verslininkui“, tad jų pardavinėjimas nėra nuosavybės teisių pažeidimas.

 

Nukrypau ne į savo daržą – teisę, tad būtų įdomu išgirsti kvalifikuotesnę nuomonę šiuo klausimu. Tačiau iš ekonominės pusės, atrodo, kad „bomžas“ yra verslininkas. Naudodamas jam priklausantį gamybos veiksnį  (darbo jėgą), jis įgyja trūkstamą gėrybę (talonėlį), kurią vėliau parduoda. Taigi, techniškai kalbant, jis yra ne tik verslininkas, bet dar ir darbuotojas.

Rinka nėra kažkoks liberalų, kapitalistų ar verslininkų sugalvotas dirbtinis mechanizmas, prievarta uždėtas eksploatuoti visuomenei. Rinka yra natūralūs, neatsiejami, integralus žmonių ekonominiai santykiai, kurie atsiranda šponiškai ir visuomet atsiranda bet kokioje bent kiek didesnėje žmonių grupėje. Priešinimasis rinkai, ar bandymas ją kontroliuoti yra tolygus bandymui pakeisti žmogaus prigimtį.


* tiesa, kartais įvardijamas ir penktasis, eksogeninis (exogenous) gamybos veiksnys – techonologija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

2 × 4 =