Perspausdinant įrašą nuoroda “LLRI blogas” būtina.
Vienas iš kelių prieštaringai vertinamų šiuo metu rengiamos aukštojo mokslo reformos aspektų yra aukštųjų mokyklų tarybų sukūrimas. Reformos kritikai mato tarybose tiek grėsmę aukštųjų mokyklų autonomijai, tiek siekį privatizuoti mokyklų turtą. Tačiau Vilniaus kolegijos direktorius Gintautas Bražiūnas primena viešojoje erdvėje retai minimą faktą:
„Žiniasklaida, komentuodama aukštojo mokslo reformą, dažnai kalba tik apie universitetus, pamiršdama, kad tai, ką įteisina naujoji reforma, kolegijos jau išbandė. Jau nuo 2000 metų kolegijų vadovus renka kolegijos taryba, kurios du trečdalius sudaro ne kolegijos darbuotojai, o socialinių partnerių atstovai.
<…> Visi šie pozityvūs pokyčiai neliko nepastebėti užsienyje. Lietuvos kolegijų patirtis ne kartą buvo pristatyta kaip sektinas pavyzdys NVS šalims, Slovėnijai, Kroatijai.“
Taigi tai, ko bijo universitetai, jau 9 metai veikia kolegijose, ir nepanašu, kad kolegijos tuo skųstųsi. Tuo skundžiasi tie, kam tai gresia – universitetai – ir tai yra natūralu. Aš irgi, kaip ir bet kuris dažnas iš mūsų, nenorėčiau būti priverstas prieš ką nors atskaitingu.
