Visi pripratome girdėti, kad šylant klimatui, ištirps ledynai, pakils jūros lygis, o vargšai Bangladešos ar Palau gyventojai atsidurs po vandeniu. Nesiginčysiu, nors nuomonių, kad dėl klimato šiltėjimo gamtinės zonos pasislenka ašigalių link, ar kitų priežasčių, taip pat yra.
Tuo tarpu New York Times pasakoja apie dabar vykstantį procesą – tirpstant ledui, kyla žemės, o ne jūros lygis. Bjorn Lomborg nurodo, kad visų globalinio atšilimo alarmistų taip mėgstamame Bangladeše, bent jau kol kas, žemės ne mažėja, bet daugėja – po 20 kvadratinių kilometrų kasmet.
Keista, bet apie šiuos pozityvius dalykus, susijusius su klimato kaita kažkodėl negirdime. O jei NY Times straipsnį perskaitysite atidžiau pamatysite aiškų tendencingumą – žemės padaugėjimas pateikimas kaip blogybė (išdžiūsta pelkės, nebegali migruoti žuvys). Jei dėl globalinio atšilimo žemės būtų sumažėję, tai garantuoju, kad ši naujiena taip pat būtų pateikta, kaip neigiama globalinio atšilimo pasekmė.
Taigi, jei žemės mažėja – blogai. Jei žemės daugėja – irgi blogai. Žodžiu – bet koks pokytis blogai. Nenuostabu, kad tokioje intelektualinėje atmosferoje kalbėti apie objektyvią kaštų naudos analizę yra tabu. To pasekmė – viešame diskurse apie globalinį atšilimą dominuoja tie, kurie kalba apie apokaliptinius scenarijus – Al Gore, „Day after Tomorrow” ir kt.