Kalbant apie mokesčius, akcizo mokestis dažnai yra pamirštamas, nes jis yra taikomas tik kai kurioms prekėms. Tačiau prekės, kurioms taikomas akcizo mokestis yra pasirinktos neatsitiktinai. Jei pažiūrėsime iš ekonominės pusės, tai visos prekės, kurioms taikomas akcizo mokestis pasižymi neelastinga paklausa. Kitaip tariant, akcizams pasirenkamos tokios prekės, kur padidinus kainą vartojimas sumažėja palyginti nedaug, t.y. prekės, be kurių sunku išgyventi. Logika čia gana paprasta, jei akcizais būtų apdėtos kitokios prekės, padidėjus kainai smarkiai kristų vartojimas, o valdžia negautų norimų pajamų. Argumentai apie tai, kad tam tikros prekės mums yra „negeros“ todėl, didinant akcizus reikia mažinti jų vartojimą atsiranda vėliau. Ne per seniausiai Lietuvoje akcizo mokestis buvo taikomas ir cukrui.
Kuras
Šiuo metu Seime yra užregistruoti keli įstatymų projektai sumažinti akcizų dydį kurui. Deja, atrodo, kad valdžia linkusi juos atmesti paprastu valdišku argumentu, kad lėšos iš akcizų jau yra suplanuotos biudžete (t.y. jau suplanuota išleisti dar negautus pinigus).
Kitas argumentas, kuo motyvuojamas atsisakymas mažinti akcizus iki minimalaus ES nustatyto lygio, esą „eksperimentas“ sumažinus akcizus dyzelinui, nepadidino dyzelino suvartojimo (apie tokio eksperimento neįmanomumą jau yra rašę mano kolegos). Tačiau akivaizdu, kad sumažinus akcizą dyzelinui, dyzelino kaina krito. O tai reiškia, kad dėl valdžios veiksmų žmonių ir verslo išlaidos sumažėjo. Kokio dar geresnio rezultato reikia norėti?
Akcizai kurui yra sunkiai suprantami ar pateisinami. Kuras, energija yra kiekvienam žmogui svarbi ir naudinga prekė, kuria naudojamės visi. Bandymai pateikti, kad akcizą kurui moka tik turtingesni, t.y. tie, kurie turi automobilius yra visiškai neteisingas. Už dėl akcizo pabrangusį kurą sumoka ir tie, kurie naudojasi visuomeniniu transportu, ir tie, kurie parduotuvėje perka duoną.
Infrastruktūrą, t.y. kelius ir šviesoforus, išlaikyti reikia. Tačiau kuro akcizai sėkmingai naudojami bendroms išlaidoms, o ne kelių priežiūrai. Jei akcizai kurui būtų naudojami tik infrastruktūros išlaikymui, jie būtų nepalyginamai mažesni, o pats kuras – pigesnis. Dabar net apie 60% kuro kainos sudaro mokesčiai.
Argumentais, apie tai, kad akcizai gelbėja gamtą yra manipuliuojama. Lėšos, surinktos už kuro akcizą naudojamos kitoms reikmėms, o ne gamtos gelbėjimui; gamtai skiriamos išlaidos yra nepalyginamai mažesnės, nei už akcizus surenkami pinigai.
Viskas dar įdomiau, jei paskaičiuotume, kiek žmogus sumoka mokesčių kiekvieną dieną. Žiūrint supaprastintai, negana to, kad jau apmokestinamos pajamos, perkant kurą, dar mokamas ir pridėtinės vertės mokestis, ir akcizas . Tai jau trigubas (jei ne daugiau) apmokestinimas.
Teisintis, neva tokius akcizus kurui liepia taikyti ES, yra nepagrįsta. Kaip rodo duomenys (žr. lentelę žemiau), akcizai kurui Lietuvoje yra didesni, nei nustato ES. Kitaip tariant – didesni akcizai yra ne ES, o mūsų valdžios kūrinys.
Alkoholis
Akcizus alkoholiui pateisinti lyg ir lengviau, nes teigiama, kad alkoholis yra negeras dalykas, tad valdžia, akcizais didindama alkoholio kainą lyg ir prisideda prie alkoholio vartojimo mažinimo.
Tačiau čia susidaro dviprasmiška situacija: valdžia didina mokesčius ir kainą tokio produkto, kurio paklausa yra neelastinga. Kitaip tariant, padidinus akcizą ir prekės kainą, prekės vartojimas sumažėtų, bet nežymiai. Tai reiškia, kad valdžiai didinti akcizą apsimokėtų, nes taip būtų surenkama daugiau mokesčių. Taigi, pažiūrėjus iš kitos pusės, akcizų alkoholiui didinimas yra bandymas pasipelnyti iš tų pačių žmonių, kuriuos valdžia neva gina nuo alkoholio.
Tačiau tai teorinė įžvalga. Praktikoje šalia legalaus alkoholio veikia ir nelegalus – kontrabandinis ar namų gamybos. Dideli akcizai neabejotinai skatina tokio alkoholio vartojimą. Taigi, padidinus akcizą alkoholiui, legalūs pardavimai,t.y. tie pardavimai, kurie atsispindi statistikoje, sumažėja. Bet tai nereiškia, kad sumažėja vartojimas, nes pardavimų statistika neįtraukia nelegalios prekybos.
Labai aukštų alkoholio akcizų šalininkai nesibodi išmesti ir demagogiško argumento, a latikslas pateisina priemones. Neva, bet kokia kaina yra pateisinama, jei išgelbėjama viena gyvybė ar sveikata. Nesiginčysiu, kad gyvybė ir sveikata brangiausia, ką turime. Tačiau remiantis tokiu argumentu lygiai taip pat galima pateisinti pvz., greičio ribojimą iki 20 km/h. Kas paneigs, kad sumažinus greitį iki 20 km/h smarkiai sumažės avarijų ir žuvusiųjų skaičius? Taigi šis argumentavimo būdas yra netinkamas, o ir pats argumentas – nekorektiškas.
Taigi laikas būtų apleisti abstinentinio fundamentalizmo pozicijas ir pripažinti, kad suaugusių žmonių alkoholio vartojimas nėra nepateisinamas. Sunkiai pateisinama yra tai, kad žiūrint pagal perkamąją galią (t.y. algas) pvz., stipraus alkoholio kaina yra viena didžiausių ES. Viena iš priežasčių – dvigubai ir daugiau didesnis akcizo mokestis.
Pabaigai
Nors teisintis sunkmečiu ir populiaru, tačiau yra vienas elementarus faktas – kuo daugiau valdžia surenka mokesčiais, tuo mažiau lieka žmonėms. Aukštais mokesčiais biudžetą galima subalansuoti tik teoriškai. O galų gale kokia nauda kad ir teorinio biudžeto balansavimo, jei balansas pasiekiamas atimant pinigus iš tų, kam jų labiausiai reikia – žmonių. Realybėje biudžetai balansuojami mažinant išlaidas.
