Lietuva turėtų neatidėliodama atsisakyti nelogiško investicijų apmokestinimo pelno mokesčiu ir taip paskatinti darbo našumo ir Lietuvos ekonomikos bei konkurencingumo augimą. Lietuvos privataus sektoriaus investicijos yra vienos mažiausių Europoje, o jų neapmokestinimas leistų didinti investicijas sudarant prielaidas algų kilimui.
Tokie siūlymai nuskambėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) surengtoje konferencijoje „Investicijų neapmokestinimas: pranašumo galimybė Lietuvai“.
LLRI prezidentė Rūta Vainienė renginyje kalbėjo, kad mažinti mokesčių naštą investicijoms reikia pirmiausia dėl Lietuvos žmonių, o ne dėl investuotojų ir verslų. „Šiandien ekonomikos augimo nesukursi plikomis rankomis, darbo našumas tiesiogiai priklauso nuo investicijų apimčių. Didelė dalis investicijų dėl joms taikomo pelno mokesčio pabrangsta 15 procentų, ir tai yra rimta ekonomikos augimo kliūtis“, – teigė LLRI vadovė.
LPK viceprezidentas dr. Gediminas Rainys akcentavo žemą investicijų lygį Lietuvoje. „Pagal privataus sektoriaus investicijų santykį su BVP Europoje, Lietuva yra rikiuotės uodegoje ir lenkia tik Airiją. Viena esminių prastos investicijų kokybės priežasčių – nepakankamas apyvartinių lėšų kiekis investicijoms versle. Tad perėjimas prie nulinio pelno mokesčio tarifo investicijoms padidintų apyvartinių lėšų kiekį įmonėse, paskatintų investicijų, o ilgainiui – ir Lietuvos konkurencingumo augimą“, – sakė LPK viceprezidentas.
Renginyje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad pelno mokesčio panaikinimas visoms investicijoms konkurencijos požiūriu būtų neutralus sprendimas. Tuo tarpu dabar užsienio investuotojai yra pritraukiami iškraipant konkurencijos sąlygas: dotacijos suteikiamos konkrečioms įmonėms, o apmokestinamasis pelnas sumažinamas vykdant tik kai kurias investicijas.
Be to, siūlymas investicijoms taikyti nulinį pelno mokesčio tarifą nereikalauja visaapimančios Pelno mokesčio įstatymo peržiūros. Įgyvendinus šį siūlymą valstybės biudžetas susidurtų tik su trumpalaikiais netekimais, kurie sugrįžtų į biudžetą kitų mokesčių forma: gyventojų pajamų, privalomojo sveikatos draudimo ir „Sodros“. Ilguoju laikotarpiu mokesčių pajamos augtų dėl didėjančios darbuotojų darbo užmokesčio bazės.
Konferencijoje buvo priminta, kad Lietuvoje galiojusi investicijų neapmokestinimo tvarka pasiteisino. Investicijos tapo apmokestintos pelno mokesčiu nuo 2002 m. Galiojant investicijų neapmokestinimo tvarkai, net ir 1998 m. Rusijos krizės metu privatus sektorius investavo daugiau negu pastaruoju laikotarpiu: 1998 m. investuota 21,3 proc. BVP, 1999 – 19,3 proc., 2000 m. – 16,4 proc., tuo tarpu 2009 m. investuota 13,2 proc., o 2010 m. – vos 11,5 proc.
Daugiau informacijos:
Asta Tobulevičienė
LLRI komunikacijos vadovė
Tel: (5) 252 62 63, (mob.) 8-670-68300
El. paštas: Asta@lrinka.lt
