Pagal konkurencingumą Lietuva įvertinta 44-ąja vieta iš 142 pasaulio valstybių – 3 pozicijomis aukščiau nei pernai. Toks įvertinimas skelbiamas šiandien pasirodžiusiame Pasaulio ekonomikos forumo rengiamame Pasaulio konkurencingumo 2011-2012 indekse. Nors Lietuvos vertinimas po kelerių metų kritimo gerėja jau antrus metus iš eilės, aukščiausio buvusio Lietuvos konkurencingumo įvertinimo kol kas nepasiekta.
„Lietuvos kilimą Pasaulio konkurencingumo indekse reikia vertinti teigiamai, tačiau būtina prisiminti, kad mūsų šalis kol kas tik atstato 2008 ir 2009 m. prarastą konkurencingumą. Ta pačia – 44-ąja– vieta kaip ir šiemet Lietuva buvo įvertinta dar 2008 m., o aukščiausia – 38-oji – vieta Lietuvai teko 2007 m.,“ – komentuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Vytautas Žukauskas.
Pasaulio konkurencingumo 2011-2012 indekso duomenimis, nors pagal bendrą šių metų vertinimą Lietuva pakilo 3 vietomis, mūsų šalies įvertinimas balais nepadidėjo. Ir 2011 m., ir 2010 m. Lietuva surinko 4,4 balus iš maksimalių 7. Tai rodo, kad Lietuvos kilimą per 3 vietas labiau nulėmė pablogėjęs aukščiau už Lietuvą buvusių valstybių vertinimas, o ne augantis Lietuvos konkurencingumas.
Kaip ir pernai, palyginti su kitomis valstybėmis, Lietuva geriausiai vertinama aukštojo mokslo ir profesinio ugdymo, technologinio pasirengimo ir infrastruktūros srityse. Prasčiausiai Lietuva įvertinta pagal finansų rinkos plėtrą ir rinkos dydį.
Institutas siūlo didžiausią dėmesį atkreipti į tuos veiksnius, kuriuose Lietuvos konkurencingumas įvertintas blogiausiai. „Tiesa, paveikti dalį konkurencingumo veiksnių yra sudėtinga ar neįmanoma, pavyzdžiui, Lietuvos rinka nėra didelė, o santykinį Lietuvos atsilikimą finansų rinkų išsivystyme ar naujovių diegime įveikti reikia daug laiko. Tačiau yra veiksnių, pagal kuriuos esame vertinami prastai ir kuriuos galima pagerinti, t.y. jie yra susiję su aktyviais valdžios veiksmais, reguliavimu. Vienas iš jų – darbo rinkos neefektyvumas, kurį didele dalimi lemia ir daugelio vietinių bei užsienio investuotojų nurodomas griežtas darbo rinkos reguliavimas,“ – teigia V. Žukauskas. Jis priduria, kad pagal darbo rinkos efektyvumą, kurį nulemia darbo rinkos suvaržymai, nelankstus darbo rinkos reguliavimas, Lietuva atsilieka ir nuo Latvijos, ir nuo Estijos.
Lietuva pagal konkurencingumą vertinama geriau už Latviją (20 pozicijų aukščiau), tačiau prasčiau už Estiją (per 11 pozicijų žemiau). Latvijos konkurencingumo vertinimas šiais metais pakilo 6 vietomis, Estijos – nekito. Visos Baltijos šalys Pasaulio konkurencingumo indekse priskiriamos pereinamosioms ekonomikoms, kurių konkurencingumas keičiasi iš paremto efektyvumu į paremtą naujovėmis ir inovacijomis.
LLRI atkreipia dėmesį, kad jau kelis metus beveik nesikeičia Lietuvoje apklaustų respondentų įvardijami problematiškiausi veiksniai, trukdantys vykdyti ekonominę veiklą. Pirmi keturi susiję su mokesčiais ir reguliavimu: biurokratija, mokesčių administravimas, mokesčių tarifai ir korupcija.
Apie indeksą:
Pasaulio ekonomikos forumas kasmet sudaro Pasaulio konkurencingumo indeksą, kuris vertina pasaulio šalių konkurencingumą. Konkurencingumas šiame tyrime yra apibūdinamas kaip grupė institucinių, politinių bei ekonominių ir kitų veiksnių, kurie nulemia šalies produktyvumo lygį. Pasaulio konkurencingumo indeksas kiekvienos šalies konkurencingumą vertina pagal dvylika konkurencingumo veiksnių: šalies institucijos, infrastruktūra, makroekonomikos stabilumas, sveikata ir pirminis ugdymas, aukštojo mokslo sistema ir profesinis ugdymas, prekių bei darbo rinkos efektyvumas, finansų rinkos plėtra, technologinis šalies išsivystymas, rinkos dydis, verslo pažanga bei naujovių diegimas.
