Nelemtas Islandijos ugnikalnis paskatino socialdemokratus prisiminti jų mylimą sritį – geležinkelius.
Europarlamentaro Z. Balčyčio frazė „Kai neskrenda lėktuvai – „Rail Baltica” ypatingai reikalinga” yra labai taikli. Vieną savaitę per 200 metų (maždaug tokiu dažnumu išsiveržia Eyjafjallajökull) gal ir „ypatingai reikalinga”. Bet net ir dėl to galima ginčytis.
Jei „Rail Baltica” dėka būtų buvę galima greitai nukeliauti iki Varšuvos, tolimesnė kelionė po Europą būtų buvusi ganėtinai lėta. Kitaip tariant, taip, su „Rail Baltica” Varšuvą geležinkeliu būtų galima pasiekti greičiau nei dabar. O kur toliau? Į Europą Lenkijos keliais ar geležinkeliais? „Rail Baltica” nebūtų niekaip padėjusi tiems, kas buvo suplanavę keliones į JAV. Net jei „Rail Baltica” dėka iš Vilniaus būtų buvę galima nusigauti į Amsterdamą ar kitą stambų oro uostą, skrydžiai ten irgi buvo atšaukti.
Dažnai lyg pamirštama, kad geležinkelis nėra vienintelė antžeminio transporto priemonė. Ne veltui būtent automobilių nuomos kompanijos buvo šluote iššluotos; keliauti buvo galima ir autobusu. Kitaip tariant, pasaulyje yra daugiau transporto rūšių, nei lėktuvas ir traukinys. Sieti Islandijos ugnikalnį išsiveržimą su būtinybe investuoti 2 mlrd. Litų, galima nebent iš didelės meilės geležinkeliams.
Apie „Rail Baltica” poveikį ekonomikai jau esame rašę (čia ir čia), bet vis dėlto norėčiau priminti vieną detalę.
Projekto šalininkai teigia, kad „Rail Baltica” paskatins ekonomiką, nes esą Europos pinigai bus panaudoti Lietuvos verslui skatinti. Kaip jau rašiau anksčiau, gali būti visiškai atvirkščiai. Ne ES pinigais bus remiamas Lietuvos verslas, o atvirkščiai – Lietuvos pinigais bus remiamas Europos verslas. Visiems „Rail Baltica” darbams turės būti paskelbti konkursai, kuriuos galės laimėti ir tarptautinės įmonės.
Reikia pavyzdžių? Štai keletas studijų už daugiau nei 100 mln. litų, kur pusę sumos finansuos ne ES. Vieną jau laimėjo „Aecom”. Kad kitus darbus laimės Lietuvos įmonės, garantijų taip pat nėra.
Galų gale, pasiklausius ES transporto komisaro, lietuvių išvedžiojimai apie tai, kaip ES finansuos „Rail Baltica” atrodo keisti.
„Labai sunku įsivaizduoti, kad ES ryžtųsi finansuoti visiškai naujo geležinkelio per Baltijos valstybes tiesimą. Kita vertus, gali būti skirta lėšų atskiriems projektams, pavyzdžiui, geležinkelio tinklo valdymo elektroninei sistemai. Tačiau pagrindinis investicijų šaltinis turėtų būti suinteresuotos šalys ir privatus sektorius”, – interviu BNS sakė S.Kallas. (iš alfa.lt)
Krebžda mintis, ar nebus tik taip kad „Rail Baltica” turbūt labiau reikalinga ne iš meilės geležinkeliams ir net ne dėl to nelemto Eyjafjallajökull, o kad atlikti veiklos popieriuje už 100 mln. litų?
