Būsimos koalicinės Vyriausybės kuriamas Krizės įveikimo veiksmų planas greta tinkamų krizei biudžeto išlaidų mažinimo plano pasitelkia daugumos pagrindinių mokesčių didinimo planą, kuris tik pagilintų gyventojų, verslo ir valdžios patiriamą krizę.
„Reikia pripažinti, jog ekonomiškai bevertis, tačiau politikams patraukliai atrodantis mokesčių tarifų suvienodinimo juo didinant planas atsirūgtų ir mokesčių mokėtojams, ir viešajam sektoriui“, – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Remigijus ŠIMAŠIUS.
Anot jo, pridėtinės vertės mokesčio pakėlimas nuo 18 iki 20 procentų pabrangintų daugumą kasdienio vartojimo prekių ir paslaugų, sumažintų vartotojų perkamąją galią ir vartojimą. Biudžeto pajamas toks mokesčio kėlimas padidintų, tačiau ne tiek, kiek tikimasi. Darbo biržos duomenimis, ieškančių darbo žmonių šių metų spalį, palyginus su 2007 metų spalio mėnesiu, pagausėjo 33 procentais, o sukuriamų darbo vietų sumažėjo 26 proc.
„Antikrizinis planas išlieka kurčias mažėjančioms gyventojų pajamoms dėl ištisus Lietuvos ūkio sektorius ar įmones užklupusių sunkumų – sumažėję prekių ir paslaugų pardavimai vietinėje ir užsienio rinkose atsispindi atleidžiamų darbuotojų skaičiuose ar informacijoje apie stabdomą ar ribojamą gamybą. Mažmeninės prekybos sektorius signalizuoja, jog gyventojai perka ne taip gausiai. Jei 2008 metų vasarį prekybos augimas buvo 21,9 proc., tai rugsėjį prekybos apimtys augo tik 1,2 proc. lyginant su 2007 metų atitinkamais laikotarpiais. Pirkėjai taupo arba nebeturi, ką išleisti“, – krizės įveikimo planą kritikuoja LLRI vadovas.
Krizę didintų ir faktinis gyventojų pajamų mokesčio padidinimas. Nors teigiama, kad GPM mažinamas nuo 24 iki 20, tačiau vis dar svarstoma, ar nebūtų įvestas atskiras 8 procentų sveikatos draudimo mokestis, kuris būtų skaičiuojamas nuo tos pačios bazės, kaip ir GPM. Jei toks planas būtų patvirtintas, tai gyventojų pajamų apmokestinimas padidėtų iki 28 procentų. Privalomų sveikatos draudimo įmokų atskyrimas nuo gyventojų pajamų mokesčio, nedidinant tarifų, nėra neatidėliotina krizės įveikimo priemonė, tad neturėtų būti skubinama. Blogiausia, jei įmokų atskyrimas būtų vykdomas tik siekiant maskuoti mokesčio naštos pakėlimą.
Būsima koalicija žada nupjauti ploną šaką ant kurios sėdi patys smulkiausi verslininkai dirbantys pagal verslo liudijimus. Žadama visus juos priversti vesti pajamų apskaitą ir mokėti 20 proc. GPM. Visų „patentininkų“ privertimas dirbti pagal individualios veiklos modelį veikla ir buhalterinės apskaitos „civilizavimas“ grasina jų pasitraukimu į šešėlį. Net ir pripažįstant, kad atskirais atvejais jų per verslo liudijimą sumokamas tarifas yra gerokai mažesnis, o ir darbo santykiai gali būti slepiami, tačiau būtent tokios paprasčiausios verslumo formos, maža biurokratinė našta, lengvas įėjimas į rinką yra tai, kas realiai gali sumažinti bedarbių naštą šeimoms ir valstybei. Įvestas minimalus verslo liudijimo tarifas ir jo diversifikavimas savivaldybėse šių metų viduryje sumažino paskatas naudotis verslo liudijimais mokesčių minimizavimo tikslais – ir prieš „operuojant“ ar visai nurėžiant tokią mokesčių mokėjimo formą, šios priemonės efektyvumas visų pirma turi būti patikrintas.
Siūlymas plėsti apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ratą yra mažų mažiausiai nepasvertas pasiūlymas. Apdraustųjų rato plėtimas tuo pačiu reiškia ir išmokų iš Sodros augimą, tad nėra tinkama priemonė subalansuoti valstybės finansus krizės metu. Jei šia priemone siekiama suteikti socialines garantijas jų neturintiems asmenims, vėlgi, tenka abejoti tokios priemonės tinkamumu. Mat ir žemdirbių, ir kūrybinių darbuotojų pajamos nėra reguliarios ir netelpa į Sodros sistemą, pagrįstą nuolatiniu darbu, periodinėmis įmokomis ir stažu. Kita vertus, Sodros ydingumas buvo pripažintas ir dėl to buvo pradėta pensijų reforma. Naujus asmenis įtraukti į ydingą sistemą yra nei ekonomiškai pagrįsta, nei humaniška.
„Smūgiu į paširdžius reikia vadinti koalicijos susitarimą mažinti socialinio draudimo fondo įmokas privatiems fondams nuo 5,5 iki 3 (ar 2) procentų. Smūgiuojama 900 tūkstančių Lietuvos dirbančiųjų savanoriškai priėmusių sprendimą pradėti kaupti pensiją privačiai, 8 veikiantiems pensijų fondų valdytojams ir Lietuvos, kaip patikimos partnerės investicijoms, įvaizdžiui. Žmonėms ir investuotojams siunčiamas toks signalas: mes šiandien neatsižvelgiame į Jūsų finansinius lūkesčius, savo pažadus ir taupymo planus, nes gelbėjame savo dosnius ir nepamatuotus įsipareigojimus, kurių nedrįstame atsisakyti“, – sako LLRI prezidentas Remigijus ŠIMAŠIUS.
LLRI siūlo nekelti mokesčių tarifų ir nevienodinti jų vien dėl „gražaus skambesio“, o susitelkti ieškant sutarimo dėl mokesčių lengvatų naikinimo ir biudžeto išlaidų mažinimo. Institutas atkreipia dėmesį į tai, kad siūlomi mokesčių didinimai nebuvo įtraukti nei į vienos koaliciją sudarančios partijos rinkimų programą ir dabartinis siekis šiuos pakeitimus priimti ypatingos skubos tvarka, kartu su 2009 metų biudžetu ir neįtraukiant jų į būsimos Vyriausybės programą, yra rinkėjų apgavystė ir mokesčių mokėtojų pastatymas prieš žiaurų mokesčių kėlimo faktą, kuriam pasiruošti jie neturės net ir vieno mėnesio.
LLRI pateikė ir daugiau siūlymų, kaip sumažinti valstybės išlaidas, o pačiose valstybės institucijose yra turima ir daugiau informacijos, kuri leistų racionaliau, taupiau, tikslingiau naudoti mokesčių mokėtojų išteklius.
Dėl papildomos informacijos kreipkitės:
Laura DABULYTĖ
LLRI komunikacijos vadovė
Tel. 85 252 62 63,
El.p.: Laura@lrinka.lt
