Tyrimų bendrovė RAIT ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas vykdo bendrą projektą, kurio siekis išsiaiškinti, ką gyventojai mano įvairiais ekonominės politikos klausimais. Naujausios apklausos duomenimis, net jeigu gautų skirtingus atlyginimus „ant popieriaus“, gyventojai šalies biudžetui sutiktų mokėti apie 11 proc. pajamų mokesčio. Didžiausią uždirbtų pinigų dalį biudžetui skirtų aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės, vyrai ir didesnes pajamas gaunantys apklaustieji.
Paklausti, kiek sutiktų mokėti pajamų mokesčio ir kiek turėtų likti „į rankas“ jei gautų 1000, 2000, 3000, 5000, 7000 litų, šalies gyventojai nurodė įvairias sumas, kurios parodo, kad gyventojai sutiktų mokėti nuo 7,4 iki 10,8 proc. pajamų mokesčio. Atskaičiavus neapmokestinamą pajamų dydį (šiuo metu galiojantis NPD 320 Lt) galima teigti, kad gyventojai sutiktų mokėti apie 11 proc. pajamų mokestį, nepriklausomai nuo to, kokią pinigų sumą jie uždirbtų. Šiuo metu Lietuvoje yra 24 proc. pajamų mokesčio tarifas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Remigijus Šimašius sako, kad tyrimas atskleidžia žmonių požiūrį į pageidaujamą mokesčių dydį. Žmonės mano, kad jiems turėtų likti daugiau jų uždirbamų pinigų, negu lieka dabar, ir nesvarbu, ar jų atlyginimas būtų 3000, ar 7000, valstybės biudžetui skiriamas procentas nesiskirtų – vidutiniškai tai sudarytų 11 proc., jei atsižvelgtume į dabar galiojantį neapmokestinamųjų pajamų dydį.
„Kiekvieno respondento buvo klausiama, kiek sutiktų mokėti, gaudamas „ant popieriaus“ skirtingas pinigų sumas, ir tyrimo duomenys rodo, kad uždirbdami daugiau žmonės natūraliai ir tikisi gauti daugiau pinigų. Progresyvumo kreivė yra tik paklaidos rėmuose, ir žmonių pasirinkimus atspindintis gyventojų pajamų mokesčio progresyvumas maksimaliai būtų realizuojamas, paliekant dabartinį 320 litų neapmokestinamąjį pajamų dydį ir sumažintus tarifą visiems iki 11 procentų“, – sako R. Šimašius.
Daugiausiai uždirbtų pinigų (vidutiniškai 12,1 proc.) biudžetui sutiktų skirti 25-34 m. amžiaus žmonės. Mažiausiai skirtų vyriausioji tyrimo dalyvių grupė – 65-74 m. gyventojai skirtų vidutiniškai 9,4 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Analizuojant rezultatus pagal gyventojų išsilavinimą, daugiausia (13 proc.) pajamų mokesčio sutiktų skirti aukštąjį išsilavinimą turintys, o mažiausiai (9,5 proc.) – pradinį ir pagrindinį išsilavinimą turintys asmenys. Pagal pajamas vienam šeimos nariui, daugiau nei 1500 Lt vienam šeimos nariui gaunantys apklaustieji sutiktų skirti 13,7 proc., mažiau gaunantys nurodė, kad koks atlyginimo dydis bebūtų, jie pajamų mokesčiui skirtų vos daugiau nei 10 proc. pajamų.
Pasak rinkos analizės ir tyrimų grupės „RAIT” valdybos pirmininkės Ingos Nausėdienės, apklausos metu žmonių buvo teiraujamasi ne jų nuomonės apie progresinius mokesčius, o apie tai, kiek žmonės realiai sutiktų mokėti pinigų. Toks apklausos būdas žmogų labiau priartina prie jo realaus gyvenimo, žmogaus prašoma įsivaizduoti, kaip jis elgtųsi ar kas jam priimtinausia konkrečioje situacijoje, o ne kokia jo nuomonė vienu ar kitu abstrakčiu klausimu.
„Galima daryti prielaidą, kad paklausus, kiek Lietuvoje reikėtų mokėti pajamų mokesčio, atsakymų variantai būtų kitokie. O klausimą suformulavus asmeniškai respondentui, apklausos duomenys parodo žmonių supratimą ir nuostatą, kokią sumą mokesčių jie iš tikrųjų norėtų skirti valstybei,“ – sako Inga Nausėdienė.
Dėl papildomos informacijos kreipkitės:
Laura DABULYTĖ
LLRI komunikacijos vadovė
Tel. 85 252 62 63,
El.p.: Laura@lrinka.lt
www.lrinka.lt
