Trišalė Taryba nepritarė siūlymui leisti dėl viršvalandinių darbų susitarti ne tik kolektyvine sutartimi, bet ir individuliai darbuotojui su darbdaviu. Galimybė įmonėje greitai susitarti dėl viršvalandinių darbų yra naudinga darbuotojams ir yra būtina efektyviai veiklai rinkoje.
Šiuo metu Lietuvoje kolektyvinėmis sutartimis vadovaujasi tik apie 15 – 20 proc. Lietuvos darbo jėgos, tad tik nedidelė dalis gyventojų gali pasinaudoti galimybe dirbti viršvalandžius. Daugiausia tai stambiose ir seniai veikiančiose įmonėse dirbantys žmonės. Smulkiose ir vidutinėse įmonėse, kurioms ypač reikalingas darbo laiko lankstumas, kolektyvinės sutartys nepopuliarios, todėl tikėtina, kad susitarimai dėl viršvalandinio darbo yra neformalūs. Dar 2005 m. pabaigoje LLRI atlikto „Darbuotojų požiūrio įvairiais darbo reguliavimo klausimais“ tyrimo duomenimis, net keturi iš penkių dirbančių Lietuvos gyventojų (80,8 proc.) sutiktų dirbti daugiau viršvalandžių ir už tai gauti papildomą atlygį.
Darbo kodeksas riboja individualų darbuotojo ir darbdavio susitarimą ne tik dėl viršvalandžių, bet ir dėl kitų asmeninių ir darbuotojo motyvacijai svarbių aplinkybių – darbo (pamainų) grafiko nustatymo, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo, poilsio pertraukų, nemokamų atostogų suteikimo dėl kitų, nei numatyta Darbo kodekse, priežasčių ir kt. Be kolektyvinės sutarties darbdaviui ir darbuotojui geriausiu atveju tenka gudrauti, kaip apeiti įstatymą.
Trišalėje Taryboje lemiamą vaidmenį dėl viršvalandžių turėjo argumentas, jog negalima individualiai leisti susitarti su darbuotoju dėl viršvalandžių, nes ilgai trunkanti darbo diena nėra produktyvi, o ilgas darbo laikas gali būti kenksmingas sveikatai. Pasak LLRI vyresniojo eksperto Giedriaus KADZIAUSKO, pateikdami šiuos argumentus profesinės sąjungos ir vyriausybės atstovai laužiasi pro atviras duris.
„Nėra abejonės, kad ilgas darbas gali būti sunkus, jis sekina, jis nepalieka daugiau laiko šeimai ar vaikams. Tačiau Trišalės Tarybos prašoma nuomonės kitu klausimu – kas turi nuspręsti, kokį darbo laiko grafiką pasirinkti ir kokią galimą riziką sveikatai prisiimti – visas darbuotojų kolektyvas už kiekvieną darbuotoją kolektyvine sutartimi, ar kiekvienas darbuotojas pats už save. Tikroji nesusitariančių pusių takoskyra – ar darbuotojai gali savarankiškai įvertinti ir savo jėgomis susitarti su darbdaviu dėl ilgesnės nei nustatyta įstatyme darbo savaitės? Ekonominė logika ir praktika rodo, kad gali, ir bet koks dviejų šalių savanoriškas susitarimas yra abiems šalims naudingesnis nei nesusitarimas“, – sako G. KADZIAUSKAS.
Anot jo, kolektyvinės sutartys ir joms teikiamos privilegijos (šiuo atveju, susitarimas dėl viršvalandžių) stiprina profesinių sąjungų, kaip pagrindinių derybininkių, dėl kolektyvinių sutarčių, pozicijas, todėl gynybinė profesinių sąjungų pozicija suprantama. Atsiradus galimybei dėl viršvalandžių susitarti individualiai, kolektyvinių sutarčių ir profesinių sąjungų derybinės galios sumažėtų. Tačiau valstybės institucijos turėtų išgirsti ir profesinėms sąjungoms nepriklausančių darbuotojų, Lietuvos įmonių balsus ir atsižvelgti į Lietuvos ir Europos darbo rinkos situaciją.
„Svarbiausia tai, kad leidimas dėl viršvalandžių būtų naudingas darbuotojams – dabar dirbamą viršvalandinį darbą būtų galima įforminti oficialiai ir apmokėti padidintu tarifu. Atliktas tyrimas rodo, kad kas trečias dirbantysis mano, kad dirba viršvalandžius, už kuriuos jam nemoka. Leidimas susitarti individualiai sudarytų sąlygas prie individualių darbuotojų šeimos poreikių priderinti darbo laiko grafiką, padidėtų įmonių, kuriose dirbama konkurencingumas ir galimybės gauti daugiau užsakymų“, – sako LLRI ekspertas.
Galimybė įmonėje greitai susitarti dėl viršvalandinių darbų yra būtina efektyviam veikimui rinkoje. Tarptautinėje rinkoje Lietuvos įmonės nebetenka galimybės konkuruoti dėl užsakymų su įmonėmis iš valstybių, kurios turi lankstesnį darbo santykių reguliavimą. O tokių lanksčiau darbo santykius reglamentuojančių valstybių pagal Pasaulio banko 2007 metų tyrimus pasaulyje yra 123 (pagal darbo santykių reglamentavimo lankstumą Lietuva 124 vietoje, nors bendrame reitinge užima 26 vietą).
Dėl papildomos informacijos kreipkitės:
Laura DABULYTĖ, LLRI komunikacijos vadovė
Tel. 8 (5) 252 62 63; El.p. Laura@Lrinka.lt
