Lietuvos valdžios atstovai turėtų visomis įmanomomis priemonėmis ginti nacionalinius interesus ir kreiptis į Europos Sąjungos (ES) institucijas ir kitas valstybes nares su siūlymu peržiūrėti akcizų politiką. Akcizų mažinimas yra Lietuvos ir ES galioje esanti priemonė, kuri palengvintų Lietuvos gyventojus ir įmones užgriuvusią brangstančių degalų naštą, teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai ir ragina Seimą priimti šiandien svarstomą rezoliuciją, kviečiančią Lietuvos Vyriausybę kreiptis į Europos Komisiją su konkrečiais siūlymais degalų kainų augimui ir jo padariniams mažinti.
LLRI atkreipia dėmesį, jog akcizų minimalios ribos peržiūrėjimo iniciatyva yra pagrįsta ir gali būti sėkminga, nes ir dabar egzistuoja akcizų tarifų skirtumai valstybėse narėse, nustatyta daug išimčių, kada akcizas atskiriems energetiniams ištekliams netaikomas ar taikomas iš dalies. Taigi akcizų skirtumai tarp ES valstybių yra toleruojami ir galimi, neiškreipia konkurencijos ir netrikdo bendrosios rinkos veikimo. Be to, akcizų mažinimo galimybę svarsto ir kitos naujosios ES narės – Slovakija, Vengrija ir Lenkija.
Aukštų akcizų keliamas problemas naujoms narėms pripažįsta ir ES. Europos Tarybos direktyvoje 2004/74 dėl energetinių produktų apmokestinimo sakoma, kad minimalūs reikalavimai energetinių produktų apmokestinimui gali sukelti rimtų ekonominių ir socialinių sunkumų naujai besijungiančiose valstybėse, nes iki įstojimo į ES jose nustatyti santykinai maži akcizo mokesčiai, vykdomos ekonomikos reformos, santykinai mažos gyventojų pajamos.
LLRI primena, kad siekti akcizų sumažinimo būtina, nes akcizų dydžiai buvo nustatyti neįvertinus naujai stojančių šalių gyvenimo lygio: dabar nustatytas minimalus dydis tų valstybių, kurių BVP yra beveik dukart didesnis už Lietuvos. Tai reiškia, kad vidutinį atlyginimą gaunantis senosios ES valstybės narės gyventojas gali įsigyti daugiau degalų ir kitų akcizinių prekių nei naujųjų šalių gyventojas.
Svarbu įvertinti tai, kad Lietuvą ir kitas naujas ES valstybes dideli akcizai žeidžia neproporcingai stipriai dėl ilgos ES išorinės sienos administravimo sąnaudų ir dėl smarkiai besiskiriančių kainų kaimyninėse šalyse ir viduje. Naujosios ES narės administruoja 45 proc. visų išorinių sausumos sienų. Lietuvai tenka ilgiausios iš visų ES valstybių sausuma einančios sienos su Rusija (227 km) ir Baltarusija (502 km) atkarpos.
Dėl taikomų akcizų išaugusios produktų kainos skatina kontrabandą iš Rusijos ir Baltarusijos. Rinkos dalyviai vertina, kad kontrabandinių degalų rinka gali siekti iki 50 proc. visos degalų rinkos. Lietuva praranda ir tokio verslo kontrolę, ir mokesčius į biudžetą. Kontrabanda kuria palankias sąlygas korupcijai Lietuvos muitinėje, policijoje ir kitose valstybės institucijose.
LLRI pabrėžia, kad bendrąją rinką ES kuria ne vienodi mokesčiai, o vidinė konkurencija ir prekių judėjimo laisvė. Mažesni akcizai suteiktų konkurencinių pranašumų Lietuvos vartotojams ir vežėjams, o mažesnės kainos būtų motyvas degalus pirkti Lietuvoje, čia sumokant mažesnius vartojimo mokesčius.
Nors dėl išaugusių naftos kainų šiandien aktualiausias minimalaus akcizų tarifo klausimas energetiniams produktams, būtina atsižvelgti į tai, kad identiškos problemos kamuoja ir kitų akcizinių produktų – tabako gamininių, alkoholio produktų – rinkas. LLRI nuomone, dabar pats laikas Lietuvos valdžiai kelti akcizų reformos klausimą ES ir taip parodyti deramą atstovavimą savo piliečių interesams.
