Atsižvelgdamas į referendumo dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES) ir narystės šioje organizacijoje svarbą Lietuvos piliečiams, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) aktyviai dalyvaus diskusijose dėl būsimojo referendumo ir išreikš ekonomiškai pagrįstus ir pamatuotus vertinimus.
LLRI nuomone, Seimas priėmė teisingą sprendimą surengti referendumą dėl stojimo į ES ir išsiaiškinti Lietuvos gyventojų valią, nes stojimas į šią organizaciją reiškia, jog kai kurios kompetencijos bus deleguojamos ES institucijoms, kurių sprendimai Lietuvoje bus privalomi. Tačiau dar kartą keisti Referendumo įstatymą ir sušvelninti jo keliamus reikalavimus, kaip siūloma, dabar nebederėtų, nes toks žingsnis reikštų, kad keičiamos „žaidimo taisyklės“ siekiant sau palankaus žaidimo rezultato, kitaip tariant, manipuliuojama įstatymais.
Kaip žinoma, referendumas laikomas įvykusiu, jei jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkimų sąrašus. Sprendimas laikomas priimtu, jei jam pritaria daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių žmonių, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkimų sąrašus.
Pritardamas vienam iš referendumo organizavimo tikslų – padidinti visuomenės informuotumą apie stojimą į ES ir įvairias jo pasekmes, LLRI atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, yra paplitęs noras apie stojimo į ES naudą „apšviesti“ absoliučiai visus šalies piliečius. Deja, tai yra neįmanoma ir vargu ar to turėtų būti siekiama dėl kelių priežasčių.
Viena vertus, visi šalies gyventojai niekada neturės pilnos informacijos apie viešosios politikos klausimus (o stojimas į ES yra vienas iš jų), nes dažniausiai tam neturi asmeninių paskatų. Dar daugiau, jei yra žmonių, nežinančių pagrindinių savo šalies politinių institucijų, neverta tikėtis, kad jie išmanys stojimo į ES subtilybes.
Antra vertus, Lietuvos gyventojai, kuriems narystė ES svarbi dėl jų darbo, interesų ar kitų dalykų, jau yra surinkę pakankamai informacijos ir apsisprendę dėl balsavimo. Todėl papildomos švietimo pastangos turi būti sutelktos informuoti būtent mažiausią priėjimą prie informacijos šaltinių turinčius Lietuvos gyventojus. Reikia nepamiršti, jog švietimo kampanija yra finansuojama iš mokesčių mokėtojų pinigų, todėl ypač sveikintinos nevyriausybinių institucijų iniciatyvos.
LLRI tai pat nori pabrėžti, jog dominuojantis eurošalininkų argumentas – parama iš ES struktūrinių fondų – nėra toks jau akivaizdus ekonominės naudos prasme. Šis argumentas naudojamas kritiškai neįvertinus neigiamų šalutinių šių lėšų naudojimo pasekmių (privačių investicijų išstūmimo, biudžeto išteklių nukreipimo nuo svarbesnių sričių finansavimo ir pan.), skatina labai didelius Lietuvos gyventojų lūkesčius ir nuvertina svarbesnius ekonominius ir kitus narystės ES privalumus.
LLRI nuomone, svarbiausi narystės ES privalumai yra Lietuvos dalyvavimas ES vidaus rinkoje, naujos galimybės Lietuvos žmonėms ir verslininkams pasinaudoti laisvu prekių, paslaugų kapitalo ir darbo jėgos judėjimu (nors kai kuriais atvejais tik po pereinamųjų laikotarpių). Kaip privalumą galima įvardyti Lietuvos piliečių teisę bylinėtis su savo šalies vyriausybe dėl ES sutartyje numatytų laisvių apribojimų, taip suvaržant savo šalies valstybinių institucijų galimybes manipuliuoti teisės normomis. Tačiau narystės ES privalumais bus tinkamai pasinaudota tik tada, kai Lietuvos institucijos ne manipuliuos ES teisės normomis įgyvendindamos siaurus partinius ar interesų grupių tikslus, o sieks perimti geriausią kitų šalių praktiką ir pasinaudoti ES teikiamomis galimybėmis visos šalies interesų vardan.
Neigiamos narystės ES pasekmės, LLRI požiūriu, yra apribojimų su trečiosiomis šalimis didinimas, ekonominio reguliavimo augimas, normų suvienodinimas neatsižvelgiant į valstybių narių ekonominius ir socialinius skirtumus, subsidijų mentaliteto, ypač žemės ūkio srityje, skatinimas.
Referendumą dėl Lietuvos stojimo į ES numatoma organizuoti 2003 m. gegužės 11 d.
