Žinių radijo laidoje „Ekonomika šiandien” birželio 2 d. Kotryna Tamkutė su antropologu, organizacijų vystymo konsultantu, Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo centro projektų vadovu Sauliumi Matulevičiumi diskutavo tema „Kas lemia nepakankamas lietuvių ekonomines žinias?”. Šios laidos „Stebime valdžią” rubriką skaitykite žemiau.
Abejojame
Vyriausybė pritaria Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimui. Pakeitimas sudarytų prielaidas racionaliau tvarkyti sodininkų bendrijai priskirtą, tačiau jos nenaudojamą, bendrojo naudojimo žemę. Pagal dabartinę tvarką tokią žemę gali naudoti tik bendrija. Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, praktikoje priskirti sklypai yra tiesiog nereikalingi bendrijos veiklai vykdyti, o kartais bendrija net neegzistuoja, tačiau žemės sklypo vis tiek negalima perleisti privatiems asmenims. Siūloma nenaudojamą žemę priskirti laisvos valstybinės žemės fondui, o Nacionalinė žemės tarnyba spręstų dėl sklypo išnuomavimo, perleidimo ar pardavimo. Fondui žemė būtų priskirta, jeigu bendrija neišreikštų noro žemę pradėti naudoti.
Pati iniciatyva išjudinti nenaudojamų, apleistų sklypų perdavimą yra gera, nes įteisinus siūlomą mechanizmą nenaudojami bendrijai priskirti žemės sklypai įgytų šeimininką, kuris juos tinkamai tvarkytų. Tačiau labai svarbu tai, kaip šis mechanizmas bus įgyvendintas – ar tai vyks skaidriai ir ar bendrijose sklypus turintys asmenys turės realias galimybes žemę įsigyti. Šiuo aspektu būtų naudinga numatyti papildomus saugiklius, kad žemė neužsiliktų valstybės žinioje ją perleidus į valstybinės žemės fondą.
Informuojame
Įmonė „Sviestas sviestuotas“ gegužės mėnesį pardavė riešutų kremo gaminimo verslą.
Dėl neva klaidinančio prekės ženklo į ginčą su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) patekusi įmonė „Sviestas sviestuotas“ gegužės mėnesį pardavė riešutų kremo gaminimo verslą. Įmonės įkūrėjai neslepia, kad tokį sprendimą paskatino dėl valstybinio reguliuotojo kaltinimų ir ginčų patirtas psichologinis ir moralinis išsekimas.
Verslininkų nusivylimas, demotyvacija ir žmonių baimė pradėti verslą, o to pasekoje ir nepakankamai aukštas verslumo lygis šalyje – tai pasekmės, kurias sukelia perteklinis, neproporcingas verslo reguliavimas ir priežiūros institucijų tarnautojų priekabiavimas dėl mažareikšmių atvejų. Valstybės institucijos, norėdamos įvertinti reguliavimų sukurtą naštą verslui, skaičiuoja, kokią administracinę naštą sukelia tam tikri teisės aktai. Šiuo metu yra derinama ir prisitaikymo prie reguliavimų naštos skaičiavimo metodika, kuri turėtų padėti reguliavimo naštą įvertinti tiksliau. Tačiau naštos, kurią verslininkams sukelia neproporcingi reguliavimai ir priežiūros institucijų formalus biurokratiškas elgesys, kuris niekaip nedidina bendrojo gėrio ir nesaugo vartotojų nuo realių rizikų, įvertinti neįmanoma. Sprendimai uždaryti arba parduoti verslą iliustruoja, kad ūkinę veiklą vykdantys subjektai yra silpnesnioji pusė santykiuose su reguliuojančiomis institucijomis, o šios neįvertina, kad prarasta verslininkų motyvacija – tai prarasta vertė vartotojams, darbo vietos ir pajamos valstybės biudžetui.
Visos Žinių radijo „Ekonomika šiandien” laidos ir „Stebime valdžią” rubrikos klausykitės čia.
