Rūpestis Lietuvos ekonomikos būkle ir atsparumu, noras ieškoti sprendimų dėl bendros gerovės kūrimo, prieš kelis metus paskatino atgaivinti Ekonomikos vargo indeksą (angl. Economic Misery Index). Nuolat tobulindami analitinių darbų procesus ir atsižvelgdami į gaunamą atgalinį ryšį, svarstome keisti ir Ekonomikos vargo indekso formatą – nuo ketvirtinių apžvalgų pereiti prie metinių, pasirinkti tikslesnį ir taiklesnį pavadinimą.
Ekonomikos vargo indeksas skaičiuojamas kaip suminis nedarbo lygio, BVP ir kainų augimo rodiklis. Visi šie trys komponentai naudojami ir vertinant, ar šalis susiduria su stagfliacija. Taigi, kuo indekso vertė aukštesnė, tuo didesnį vargą patiria šalis, o tai signalizuoja ir apie stagfliacijos riziką. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad Ekonomikos vargo indeksu vertinama ne skurdo situacija šalyje, o ekonomikos sveikata.
Naujausias Ekonomikos vargo indeksas skaičiuotas už 2023 m. I ketv., kuomet Lietuvos ketvirtinis BVP nuosmukis buvo 2,1 proc. (antras didžiausias ES), o nedarbo lygis – 7,7 proc. (ketvirtas didžiausias ES). II ketv. rezultatai rodo gerėjančią situaciją ir tai išsamiai aprašyta indekse. Vis dėlto stebimi svyravimai rodo, kad Lietuvos ekonomikai trūksta atsparumo ateities neapibrėžtumams ir tai reikia spręsti.
Parsisiųskite leidinį