Kaip aiškiai, pagrįstai suformuluoti ir išsakyti savo poziciją? Kaip visapusiškai įvertinti viešosios politikos sprendimus investicinių projektų ir aplinkosaugos srityje? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo bendruomenių atstovai.
Vietos bendruomenės su tokiais klausimais susiduria, kai miestelyje ar kaime planuojama tiesti naują kelią ar statyti naują gamyklą, kai atsiranda ne tik naujų erdvių, bet ir naujų kaimynų, keičiasi aplinka.
„Svarbu, kad apie aplinką kalbėtų žmonės, kurie ten gyvena. Tiek bendruomenė, tiek investuotojai juk turi tą patį tikslą – kad gyventi būtų geriau. Todėl reikia aktyviai ir argumentuotai išsakyti savo poziciją, kalbėtis ir tartis”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Instituto surengtame seminare „Bendruomenė, investicijos ir aplinkosauga: kaip vertinti, dalyvauti, komunikuoti” jis ragino Kauno rajono bendruomenių atstovus būti aktyvius. Raudondvario dvare vykusiuose mokymuose vietos bendruomenių nariai aiškinosi, kaip vertinti investicinius projektus ir formuluoti argumentus tiek iš aplinkosaugos, tiek iš ekonominės ir socialinės perspektyvos, kaip dalyvauti priimant visai bendruomenei svarbius sprendimus.
Mokymuose akcentuoti teisiniai argumentai, nuosavybės teisių svarba siekiant susitarimo ir būtinybė apibrėžti aiškias taisykles, ką galima ir ko negalima daryti savo valdoje nepasitarus su kaimynais, aptarta, kas yra kaimynai ir bendruomenė.
Šis seminaras – naujausios LLRI iniciatyvos „Su(si)tarkim” dalis. Šia iniciatyva siekiama, kad gyventojai argumentuotai diskutuotų jiems aktualiais klausimais ir taikiai susitartų dėl aplinkos, kurioje gyvena.
Tyrimai rodo, kad svariam gyventojų dialogui su savivaldybėmis, investuotojais ar kaimynais gyventojams dažnai pritrūksta žinių, pasirengimo, pasitikėjimo savo jėgomis. Vos 3 proc. lietuvių yra aktyviai įsitraukę į aplinkosaugos problemų sprendimą. Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse aktyvi visuomenė sudaro vidutiniškai 12,8 proc, Centrinės ir Rytų Europos šalyse – 5 proc.
Įgyvendinant investicinius, plėtros projektus Lietuvos visuomenės neaktyvumas ir nepasitikėjimas savo jėgomis tampa viena iš problemų, trukdančių susitarti vietos gyventojams, investuotojams ir valdžios institucijoms.
