Trečiadienį, lapkričio 9 d., 13 val. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kartu su Seimo pirmininkės pavaduotoju Vytautu Mitalu kviečia į apskritojo stalo diskusiją „Kokybiškas teisės akto projektas – pusė darbo“. Renginio metu didžiausias dėmesys bus skiriamas priemonėms, kurios užtikrintų teisėkūros reikalavimų laikymąsi.
„Nuo teisėkūros proceso ir jo kokybės priklauso, ar teisinis reguliavimas yra aiškus, racionalus ir veiksmingas. Nekokybiškai atlikus pirmus teisės akto projekto rengimo žingsnius, teisėkūros kokybė toliau tik prastėja“, – pranešime žiniasklaidai cituojama LLRI vyresnioji ekspertė Karolina Mickutė.
Lietuvoje teisėkūra vis dar suprantama, kaip įstatymų leidybos malūnas, kai kiekybė svarbiau nei kokybė. „Nors šioje kadencijoje radikaliai sumažėjo skubos tvarka teikiamų teisės aktų, visgi, per pirmas keturias sesijas šis Seimas jau net priėmė 1039 įstatymus, ir tik 60 proc. teisės aktų projektų Seimo salėje sulaukė pritarimo“, – pažymi Seimo vicepirmininkas V. Mitalas.
Pasak LLRI vyresniosios ekspertės Karolinos Mickutė, vieni iš galimų sprendimo būdų – traktuoti teisės aktų leidybą kaip ciklišką procesą, o ne linijinį, kaip dabar numato Teisėkūros pagrindų įstatymas bei drausti registruoti teisės akto projektą, jeigu jis parengtas nesilaikant bazinių teisėkūros reikalavimų. „Tai leistų išvengti nekokybiškų įstatymų, mažinti nepagrįstą naštą, kurią patiria tiek gyventojai, tiek pats įstatymų leidėjas, priverstas nuolat lopyti ankstesnių nekokybiškų teisės aktų sukurtas spragas“, – teigia K. Mickutė.
Apie tai, ko reikia, kad teisės aktai būtų kokybiški bei kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi pamatinių teisėkūros principų, apskritojo stalo diskusijoje „Kokybiškas teisės akto projektas – pusė darbo“ kalbėsis
Seimo, Vyriausybės, Valstybės kontrolės, Vyriausybės strateginės analizės centro ir kitų organizacijų ir valstybės institucijų atstovai.
Visą renginio programą galite rasti šioje nuorodoje. Renginys bus transliuojamas Seimo „Youtube“ paskyroje „Atviras Seimas“, jo metu bus fotografuojama ir filmuojama.
Leidinį „Teisėkūros kokybės link. Ciklinės teisėkūros modelio diegimas“ galite parsisiųsti čia.
Projektą finansuoja:
Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansiniai mechanizmai yra Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės indėlis mažinant ekonominius ir socialinius skirtumus bei stiprinant dvišalius santykius su 15 ES šalių Vidurio ir Pietryčių Europoje bei Baltijos šalyse. 2019 – 2024 m. Lietuvoje veikia EEE finansinio mechanizmo finansuojamas Aktyvių piliečių fondas, pilietinei visuomenei Lietuvoje stiprinti ir pažeidžiamoms grupėms įgalinti skiriantis 9 mln. eurų.
Daugiau informacijos rasite čia: https://apf.lt/; https://eeagrants.org/.
