Artėjant metų pabaigai ne tik vyriausybė, bet ir savivaldybės jau galvoja apie kitų metų biudžetus – kaip reikės užkamšyti vis didėjančias skyles, bet ir tuo pačiu metu nieko nenuskriausti. Tačiau išmintis sako, kad negali būti ir vilkas sotus, ir avis sveika.
Kasmet savivaldybės vis labiau skęsta skolose ir ši situacija greičiausiai blogės ir kitais metais. 2012 m. liepos pirmai dienai 12-oje iš 60-ies savivaldybių skola nuo pajamų viršijo 50 proc. Tuo pačiu laikotarpiu 2013 m. šią, 50 proc. ribą, jau buvo perkopusios 18 savivaldybių. Esant tokiai tendencijai būtina ieškoti dar nepanaudotų rezervų, kurie galėtų papildyti savivaldybių biudžetus.
Nenaudojamų ar neefektyviai naudojamų patalpų pardavimas galėtų puikiai pasitarnauti šiam tikslui, nes rezervų tam tikrai yra. 2013 metų Lietuvos savivaldybių indekso duomenimis, vienoje savivaldybėje vidutiniškai buvo net 9000 kv. m. nenaudojamų pastatų ploto. Jis dažnu atveju ne tik neneša naudos miesto gyventojams ar savivaldybei, bet dar ir pasiglemžia dalį biudžeto lėšų patalpų išlaikymui. Atrodytų, kad parduoti nenaudojamus pastatus yra logiškas žingsnis, tačiau tokie pasiūlymai dažnai palydimi komentaru: „Bandėm parduoti. Nėra pirkėjų“. Tokį atsakymą gali išgirsti kiekvieną kartą kalbai pasisukus apie nepatrauklias, toli už miesto esančias, apleistas patalpas. Tačiau ką būtų galima pasakyti apie nekilnojamojo turto lobynus, slypinčius miesto centre?
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas suteikia galimybę neatlygintinai panaudos pagrindais perduoti savivaldybės patalpas politinėms partijoms ir šia galimybe dažna savivaldybė tikrai mielai naudojasi. Puikus pavyzdys galėtų būti Vilniaus miestas, kurio biudžeto skola perkopusi 100 proc., pati savivaldybė bankui įkeičia savo patalpas siekdama surinkti daugiau lėšų investiciniams projektams, tačiau tuo pat metu neatlygintinai nuomoja patalpas politinėms partijoms miesto centre.
Panaši situacija ir Kaune, kur tokiu būdu iš savivaldybės patalpas gauna net 7 partijos (ELTA informacija), o didžioji jų dalis įsikūrusios Laisvės alėjoje ir senamiestyje. Tos pačios tendencijos išlieka ir likusioje Lietuvoje. Svarbiausia, kad tokių miesto centre partijoms išskirtų patalpų vertė siekia milijonus litų, nors savo veiklą politinės partijos galėtų sėkmingai vykdyti ir toliau nuo centro įsikūrusiose patalpose.
Tai tik parodo, kad šaltinių, iš kur paimti papildomų lėšų yra, klausimas tik – ar norima jais pasinaudoti?
