Minėdamas iškilaus XX a. ekonomisto ir filosofo Ludwig von Mises 125-ąsias gimimo metines, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išleido ir pristato 2-ąjį L. von Miseso knygos „Ekonominė politika. Mintys šiandienai ir rytdienai“ leidimą.
Ludwigo von Miseso knyga „Ekonominė politika“ yra parengta jo Argentinoje 1958 m. skaitytų paskaitų pagrindu. Joje pateikiamos šešios paskaitos kaskart „užkabina“ vis nauju aspektu, kuris toli gražu nėra istorinis. Taiklūs didžiojo austrų ekonomikos mokyklos atstovo Miseso pastebėjimai apie konkurenciją, atlyginimų skirtumus skirtingose šalyse, valstybės paramą kultūrai, valstybės reguliavimą, apsaugantį nuo neprotingo žalingų produktų vartojimo, valstybės kišimasis į rinką, atskleidžia, kad diskusijos šiandien išliko tos pačios, kaip ir prieš pusšimtį metų. Tačiau, kaip pabrėžia pats ekonomistas, kai kurios klaidos kartojamos kopijuojant jas dar nuo Senovės Romos imperijos laikų, atvedusių ją į dekadansą ir žlugimą.
Ludwig von Mises knyga „Ekonominė politika“ – tai ne šiaip pastabos apie ekonominę politiką, o plačiajai auditorijai suprantama ypač gilios ekonominės politikos analizės versija. Tai, ką teigia Ludwigas von Misesas, yra paremta didžiule teorine analize, o už kiekvieno tarsi netyčia išsprūdusio pavyzdžio glūdi ne tik daugybė kitų pavyzdžių, bet ištisa ekonomikos teorija. Šia prasme knyga gali atstoti daugybę kitų šios tematikos leidinių.
Austrų kilmės ekonomistas Ludwigas von Misesas (1881-1973) įspėjo apie socializmo pavojų, parodė jo loginį prieštaringumą ir išpranašavo neišvengiamą ekonominį krachą. Įdomu tai, jog Misesas įstojo į Vienos universitetą studijuoti teisės ir tyrinėti ekonominės istorijos kaip kairuolis intervencionistas. Tačiau čia jo išklausytos žymiausių austrų ekonominės mokyklos atstovų paskaitos ir seminarai nulėmė jo mokslines nuostatas, leido greitai įveikti tais laikais visuotinį žavėjimąsi marksizmo ir valstybinio ekonomikos reguliavimo idėjomis.
Misesas išplėtojo austrų ekonomikos mokyklos teoriją, pritaikė ją naujoms sritims, tvirčiau pagrindė metodologinio individualizmo ir dedukcinius metodus ekonomikoje bei parodė naujas jų taikymo ekonomikoje galimybes, tapo alternatyvios socializmui teorijos – liberalizmo – propaguotoju, iki gyvenimo pabaigos tvirtai besilaikiusio savo linijos ir subūrusio aplink save nemažai gabių pasekėjų.
Oficialus Miseso pripažinimas atėjo pernelyg vėlai: pirmąjį garbės vardą Amerikoje jis gavo tik 1962 m., pradėjęs devintąjį savo gyvenimo dešimtmetį. Ludwigas von Misesas mirė 1973 m. spalio 10 d., eidamas 92-uosius metus, visgi nesulaukęs tos jo idėjų pripažinimo bangos, kuri prasidėjo po 1973 m. ekonominės krizės, palaidojusios jo pagrindinio oponento – J. M. Keyneso – makroekonominę teoriją ir 1974 m. žymiausiam Miseso mokiniui Friedrichui von Hayekui gavus Nobelio premiją už jų kartu plėtotus darbus paaiškinant verslo ciklų prigimtį.
Knygos „Ekonominė politika“ leidybą finansavo įmonės ir asmenys – AB bankas „Hansabankas“, Gintautas Monkevičius ir UAB „Vilniaus rentinys“. Knygą išleido leidykla „Eugrimas“, ji platinama „Vagos“ knygynuose.
125-osioms L. von Mises gimimo metinėms paminėti rugsėjo 29 d. LLRI taip pat surengė seminarą „Ludwig von Mises: Lietuvoje dar neatrastas ekonomikos genijus“. Jame pagrindinį pranešimą apie Miseso darbus ir idėjas skaitė žinomas Vokietijos ir JAV ekonomistas prof. Hans Hermann Hoppe – vienas ryškiausių šiuolaikinio libertarizmo ir austrų ekonominės mokyklos atstovų, knygos „Democracy: the God that Failed“ autorius. Šiai sukakčiai paminėti, šiemet LLRI taip pat organizavo rašinio konkursą „Laisvės studijos“, skirtą Mises darbų analizei. Konkurso nugalėtojai paskelbti ir apdovanoti minėtame seminare.
Šešioliktus metus aktyviai veikiantis Lietuvos laisvosios rinkos institutas yra laisvosios rinkos idėjų sklaidos lyderis Lietuvoje ir viena seniausių dešiniosios pakraipos nevyriausybinių organizacijų visoje Europoje. LLRI taip pat buvo pirmoji po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje įsteigta privati, pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija, teikianti nepriklausomą ekonominės politikos analizę ir rekomendacijas. Kitaip nei didžioji dauguma tokio pobūdžio institucijų visame pasaulyje, LLRI buvo įsteigtas vien privačios iniciatyvos dėka. LLRI remia privatūs asmenys, įmonės, tarptautiniai fondai ir organizacijos. Švietėjiški projektai, skirti jaunimui, yra neatsiejama instituto veiklos dalis.
