LLRI atliko išsamų tyrimą: „ES valstybių, išskiriant Lietuvą, retransliavimo/transliavimo veiklos, įskaitant kabelinę televiziją, internetą, IP televiziją ir kitas susijusias paslaugas, reglamentavimo ir reguliavimo tvarka ir praktika. Optimalaus reguliavimo Lietuvoje modelio gairės”.
____________
SANTRAUKA
Šioje studijoje yra pateikiama Lietuvos kabelinės TV rinkos analizė bei optimalaus reguliavimo Lietuvoje gairės. Tyrimas nagrinėja Europos kabelinių TV ir telekomunikacijų rinką, ypatingą dėmesį skiriant Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Lenkijos atvejams. Gauti rezultatai yra gretinami su Lietuvos kabelinių TV ir telekomunikacijų rinkos situacija, vėliau pateikiamos rekomendacijos.
Dabartinė kabelinių TV rinkos padėtis Europoje pasižymi stipria konsolidacija, vedančia link vieno rinkos žaidėjo daugumoje ES rinkų. Tiesa, dėl skirtingos ES šalių patirties ES reguliacinių direktyvų įgyvendinimas vyksta nevienodu tempu. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad sparti rinkos plėtra reikalauja inovacijų bei naujų technologijų. Sparčiai mažėjant riboms tarp kabelinių TV, telekomų ir interneto tiekėjų jų paslaugos tampa vis panašesnės, todėl yra būtinos vienodos konkurencinės sąlygos tam, kad būtų užtikrinta technologinė plėtra.
Pateikiamos gairės yra paremtos technologinio neutralumo principu, infrastruktūra paremtos konkurencijos skatinimu, ex ante reguliavimo mažinimu ir jo visišku panaikinimu mažmeninėse telekomunikacijų paslaugose ir retransliavime, aiškia dažnių skirstymo tvarka, vienos jungtinės reguliuojančios institucijos sukūrimu bei turinio atsakomybės linijinėse paslaugose mažinimu.
Ši studija technologinį neutralumą grindžia keliais aspektais. Visų pirma jis aiškinamas sparčiu technologiniu vystymuisi, kuris reikalauja nuolatos atsinaujinančios reguliacinės bazės. Antra, jis suteikia vartotojams aiškumo naudojantis tomis pačiomis paslaugomis, esant skirtingoms perdavimo priemonėms.
ES telekomunikacijų rinkos patirtis rodo, kad prieigos reguliavimas nėra visiškai efektyvus lyginant su konkurencijos skatinimu. Šiai dienai pagrindinis dėmesys yra telkiamas ties hipotetinio potencialaus konkurencijos pažeidėjo nustatymu ir tokiu būdu yra stabdomos investicijos į konkurencijos skatinimą.
Mes rekomenduojame mažinti ex ante reguliavimą, paprastinti procedūras ir pritaikyti lankstesnį požiūrį į likusias taisykles. Reguliacinės procedūros ES telekomunikacijų rinkoje turėtų būti artinamos prie harmonizacijos, kuri turi būti pasiekta per maksimalią ex ante dereguliaciją. Taikant mažiau suvaržymų, būtų užtikrintas nuoseklumas, o vietinių rinkų ir ypatumai nebūtų nevienodai traktuojami atskirų reguliacinių institucijų.
Būtinas laisvesnis požiūris į rinkos vystimąsi kuris duotų daugiau naudos nei vienintelio potencialaus pažeidėjo persekiojimu. Perdėta koncentracija į ex ante reguliavimą ir potencialių rinkos pažeidimų vaikymaisis slopina investicinę aplinką. Šis išankstinės nuostatos reguliacinis elgesys ignoruoja faktą, kad rinkos dalyviai yra suinteresuoti savo paslaugų tobulinimu. Rinka pati harmonizuoja sąlygas, kadangi įvairūs substitutai sukuria natūralią konkurenciją ir rinkos pagalba ji pati normalizuojasi. Ex ante reguliavimas aiškiai demotyvuoja didžiausių kompanijų investicijas, o nuo to kenčia tik vartotojai. Juo labiau, kad esant neprognozuojamos rinkos sąlygoms, yra daug svarbiau sukurti lanksčią sistemą sugebančią reaguoti į rinkos pokyčius, o ne ieškoti modelio kuris padėtų adaptuotis, nes joks modelis negali numatyti ateities tendencijų.
Ši studija taip pat rekomenduoja sukurti plačios skalės spektro liberalizavimą. Daugelis licencijuoto spektro šiuo metu yra nenaudojama, nors tuo pačiu metu daugelis paslaugų tiekėjų jaučia spektro trukumą. Mes stipriai remiame spektro rinkos atvėrimą ir antrinės spektro prekybos liberalizavimą, kuris padidintų spektro rinkos likvidumą. Visas spektras, įskaitant valstybinį, turi būti laisvas prekybai, o valstybinės institucijos turėtų tokias pat sąlygas įsigyti spektrą kaip ir likę rinkos dalyviai.
Kitas svarbesnis apžvelgiamas aspektas yra vienos reguliacinės institucijos sukūrimas, sujungiant Ryšių reguliavimo tarnybą bei Radijo ir televisijos komisiją. Taip būtų sumažinta besidubliuojančių funkcijų priežiūra bei reguliacinis perteklius ir sukurtas stabilesnis rinkos reguliavimas, užtikrinantis sėkmingesnį telekomunikacijų ir kabelinės televizijos rinkų funkcionavimą. Naujojo reguliatoriaus rinkos priežiūros veikla turi būti finansuojama biudžetinėmis lėšomis, o rinkliavomis turi būti dengiamas rinkos žaidėjų techninė priežiūra ar ginčų sprendimas.
Studijoje taip pat siūloma atsisakyti tokių reguliacinių priemonių kaip privalomi retransliuoti kanalai, taip pat suvienodinti linijinių ir nelinijinių televizijos paslaugų turinio reguliavimą bei panaikinti bet kokius žiniasklaidos nuosavybės apribojimus. Taip pat reikėtų pradėti spręsti viešųjų televizijos paslaugų finansavimo klausimus, užtikrinant, kad LRT neturėtų išskirtinių teisių teikiant viešasias televizijos paslaugas prieš kitus televizijos kanalus.
Galiausiai, įgyvendinant nutolusių gyvenviečių įstaigų ir gyventojų aprūpinimą plačiajuosčiu internetu, būtina vadovautis atviros prieigos, technologinio neutralumo, laisvo interneto paslaugų tiekėjo pasirinkimo bei infrastruktūros statymo tik ten, kur jos nėra, principais.
Pagal šias išvadas studijos pabaigoje yra pateikiamos optimalios reguliuojančių institucijų atsakomybės ir pareigos, leisiančios sumažinti reguliacinę naštą ir užtikrinti sklandesnį rinkos vystymąsi.
