Priėmę Seimo nario rentos įstatymą Lietuvos parlamentarai taptų Europos pionieriais

Nors Seime svarstomo įstatymo projekto dėl galimybės Seimo nariams gauti rentą aiškinamajame rašte teigiama, kad tokias garantijas parlamentarai turi visose Europos šalyse, LLRI duomenimis daugelyje Europos Sąjungos šalių parlamentarų renta arba nemokama, arba mokama senatvės pensijos pavidalu, sulaukus nuo 55 iki 65 metų amžiaus.

 

Šių metų birželio 19 dieną 8 skirtingų frakcijų atstovai įregistravo Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės akto signatarų statuso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Šia iniciatyva siekiama nustatyti rentas buvusiems Seimo nariams – priklausomai nuo kadencijų skaičiaus nuo 40 iki 75 procentų Seimo nario atlyginimo, jei buvęs Seimo narys neturi draudžiamųjų (kitaip tariant – darbinių) pajamų.

 

LLRI prezidentas Remigijus Šimašius tvirtina, kad šis skubotai pateiktas ir dar labiau skubant svarstomas įstatymo projektas neatitinka aiškinamajame rašte formuluojamų argumentų, kelia daug svarstytinų klausimų. Projekto siūlytojai dangstosi frazėmis, neva „visose Europos šalyse buvę parlamentų nariai tokias garantijas turi“, tačiau niekur nėra pateikta detalesnė „tokių“ visoje Europoje esančių garantijų apžvalga.

 

„Pavyzdžiui, Airijoje, nuo 2004 metų parlamentarų privilegijos apribotos ir pensija mokama tik sulaukus 65 metų amžiaus. Belgijoje pensija buvusiems parlamentarams mokama nuo 58 metų amžiaus, Graikijoje – nuo 60, Ispanijoje nuo 65, Italijoje nuo 60, Portugalijoje nuo 55 (jei parlamente išbūta ne mažiau 12 metų), Vokietijoje nuo 65 metų (jei parlamento nariu būta ne mažiau 8 metų) Prancūzijoje – nuo 55 metų. Slovakijoje, Slovėnijoje, Latvijoje atskirų pensijų sistemų parlamentarams apskritai nėra, o Estijoje nuo 2003 metų kaip tik panaikinta tokia sistema, kurią siūloma įteisinti Lietuvoje priimamu įstatymu ir jokių specialių privilegijų joje nebeliko“, – informaciją iš LR Seimo kanceliarijos Informacijos analizės skyriaus atlikto darbo „Išmokos ir pensijos baigusiems kadenciją Europos valstybių parlamentarams, kai jie nebūna vėl išrinkti į parlamentą“ dėsto LLRI prezidentas.

 

Svarstytini ir kiti projekto teiginiai:

 

1. Projektas pateiktas prieš pats Seimo sesijos pabaigą ir jį akivaizdžiai siekiama skubiai priimti dar šioje sesijoje. Tai rodo politikų norą, kad visuomenėje būtų kuo mažiau diskusijų.

 

2. Įtrauktas punktas, kad numatytos socialinės garantijos bus taikomos ir dabartinio Seimo nariams. Tai sąlygoja tiesioginį visų šio Seimo narių interesų konfliktą. Jei manoma, kad tokios garantijos Seimo nariams reikalingos, jos turėtų būti taikomos nebent tiems asmenims, kurie Seimo nariais taps po kitų Seimo rinkimų.

 

3. Seimo nariai pagal Seimo statutą negali pakelti atlyginimo šios kadencijos Seimui – jis taikomas tik naujai išrinktiems parlamentarams. Tokia taisykle siekiama užkirsti kelią patiems Seimo nariams nuspręsti, kaip iš mokesčių mokėtojų pinigų atlyginti už jų darbą. Deja, Seimo narių pajamas įprasta didinti numatant įvairias neapmokestinamas kompensacijas, kurių naudojimas menkai ribojamas ar kontroliuojamas. Seimo narių rentas bandoma prakišti pro siaurą įstatymo raidės skylutę, tačiau nusižengiama esminiam principui, kuris saugo Seimo narius nuo pagundos būnant aukščiausiu įstatymų leidėju pasigerinti asmeninę finansinę padėtį.

4. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog neigiamų jo padarinių nenumatoma. Tačiau vien finansinė našta, gulanti mokesčių mokėtojams, yra svarbus neigiamas padarinys. Būsimos išlaidos, kurios didės sulig kiekviena Seimo kadencija nepaskaičiuotos, nors jas paskaičiuoti yra paprasta. Galiausiai, socialinės garantijos skatins buvusius Seimo narius net neieškoti darbinių pajamų, tokiu būdu neprisidedant prie gerovės Lietuvoje kūrimo­­­­.

 

5. Teigiama, kad socialinės garantijos leis užtikrinti mažesnę Seimo narių kaitą ateityje. Pats tikslas kelia abejonių: politikų profesionalumas yra neabejotinai siektinas dalykas, tačiau politinio klano stabilumo (kitaip tariant – uždarumo) siekis kelia nemažai abejonių. Realybėje asmenims, svarstantiems pretenduoti į Seimą, kaip tik bus sukuriama motyvacija nebekandidatuoti, nes jiems bet kokiu atveju bus paskirta buvusio Seimo nario renta. Garantuota renta tik padidina mandato kainą ir į jį vertinga investuoti didinant išlaidas rinkiminei kampanijai.

 

6. Buvusio Seimo nario renta yra nesusieta su asmens turimu turtu ir pajamomis, todėl kyla klausimas, ar ji yra tikslinga. Panašu, kad tokia renta ne tiek gelbės atskirus buvusius Seimo narius nuo tautos atstovams nederamo skurdo (jeigu jis iš tiesų Seimo nariams nederamas labiau nei kitiems Lietuvos Respublikos piliečiams), o tiesiog bus alternatyva darbinėms pajamoms ar papildomas pajamų šaltinis šalia dividendų, autorinio atlyginimo, nuomos ar kitų pajamų.

 

7. Kyla klausimų, dėl ko buvę Seimo nariai yra sunkiai priimami į darbą – dėl politinių priežasčių ar dėl kvalifikacijos trūkumo. Buvimas Seimo nariu kiekvienam asmeniui gali ir turi suteikti didžiulį bagažą žinių apie valstybės sąrangą bei visuomenės procesus. Jei šių, kaip ir kitų žinių, buvęs Seimo narys negali panaudoti, ar tai nėra ženklas, kad būdamas Seimo nariu jis buvo atitrūkęs nuo realių visuomenės problemų? Renta, kaip kompensacija už prarastą kvalifikaciją, yra nepagrįsta.

 

8. Projekto aiškinamajame rašte deklaruojama, kad siūlomos socialinės garantijos užtikrintų galimybę buvusiems Seimo nariams aktyviai dalyvauti visuomeniniame ir politiniame gyvenime, jei jie nebūtų socialiai pažeidžiami. Tačiau kodėl tik būtent Seimo nariams turi būti suteikta tokia galimybė? Kuo blogesni yra kiti piliečiai, kurie ir šiaip neturėjo tribūnos dalyvauti viešame gyvenime ir reikšti savo nuomonės? Ministrai, merai, kiti politinio pasitikėjimo pareigūnai bei daugybė Lietuvos piliečių visuomeninei veiklai neretai atiduoda daug daugiau jėgų, o savo būsimai profesinei veiklai sukelia daug daugiau keblumų nei Seimo nariai.

 

9. Kol kas visuomenė yra pagrįstai įsitikinusi, kad buvimo Seime faktas savaime nereiškia tarnavimo visuomenei, dėl kurio būtų nusipelnoma visą gyvenimą trunkančios privilegijos. Dalis Seimo narių nevaikšto į posėdžius, nepateikia siūlymų, nepristatinėja komitetų nuomonių, nė karto per metus nepateikia klausimo. Nemažai Seimo narių pateiktų įstatymų projektai išdygsta netikėtai ir kelia rimtų abejonių dėl savo turinio ir tikslų. Šis įstatymo projektas tai tik patvirtina.

 

Dėl papildomos informacijos:

Laura DABULYTĖ

LLRI Komunikacijos vadovė

Tel. 85 252 62 63

El. p. Laura@lrinka.lt