Šalies ekonomistų kreipimasis. Dėl pensijų reformos žlugdymo

Valstybinio socialinio draudimo sistema negyvybinga, dėl prastėjančios demografinės padėties „Sodros“ sistema ateityje negalės užtikrinti būsimų pensininkų lūkesčius atitinkančių išmokų, todėl 2004 m. buvo pradėta pensijų reforma. Šįmet sumažinus į pensijų fondus pervedamų įmokų dydį nuo 5,5 iki 3 proc., buvo pasikėsinta į ateities pensininkų privačią nuosavybę, pakirstas pasitikėjimas reformos tęstinumu. Praėjus vos trims mėnesiams, vėl ketinama „Sodros“ problemas spręsti ateities pensininkų sąskaita. Šį kartą siūloma ne tik mažinti įmokas iki 2 proc. (galbūt ir atgaline data, nuo 2009 m.), bet ir drastiškesnė priemonė – galimybė pasitraukti iš privataus kaupimo.
Įmokų dalies sumažinimas yra abejotino teisėtumo, nes pažeidžia pensijas kaupiančių žmonių teisėtus lūkesčius ir nacionalizuoja nuosavybę. Pervedimų į privačius pensijų fondus dydžio mažinimas sumažins būsimų pensininkų pensijos išmokų dydį, kadangi ilgajame laikotarpyje jų sukaupto portfelio vertė bus mažesnė nei būtų buvusi nemažinant (arba didinant) pervedimų į privačius pensijų fondus. Šis sprendimas būtų daromas užmerktomis akimis, ignoruojant ilgalaikį neigiamą poveikį būsimų pensininkų gyvenimo kokybei.
Leidimas išeiti iš kaupimo sistemos yra grubus sutartinių santykių laužymas ir paskatinimas grįžti į pay-as-you-go sistemą. Pasinaudojant nuosmukiu akcijų rinkose, žmonės bus tiesiog suklaidinti, kad vienetų vertės smukimas nėra laikinas ir patirs realius finansinius praradimus. Pensijų kaupimas yra ilgalaikio investavimo instrumentas, rinkų prieaugiai ir smukimai išsilygina ilgalaikėje perspektyvoje. Kol pensijų išmokos nėra mokamos, pensijų fondų vertės smukimas yra tik potencialus.
Vienintelė sprendimą nacionalizuoti pensijas priėmusi pasaulio šalis yra Argentina. Latvijos svarstymus sustabdyti pensijų reformą kritikavo ir Tarptautinis valiutos fondas.
Argumentai už pensijų reformos tęstinumą ir būtinybę didinti pensijų kaupimo apimtis ne kartą yra išsakyti įvairių šalies ekonomistų ir analitikų, tarptautinių organizacijų. Šiuo kreipimusi apeliuojame į Seimo narių atsakomybę už ateities pensininkų gerovę.
Raginame Seimą nepritarti minėtiems siūlymams. Daugkartinė kaupiamųjų pensijų sistemos peržiūra paverčia pensijų reformą į antireformą ir ateityje lems gyventojų nepasitikėjimą apskritai bet kokiomis valdžios iniciatyvomis viešojo gyvenimo srityse.

Violeta Klyvienė, „Danske banko“ vyresnioji analitikė
Gitanas Nausėda, „SEB banko“ prezidento patarėjas
Daiva Rakauskaitė, Finansų analitikų asociacijos prezidentė
Arminta Saladžienė, NASDAQ OMX Vilnius valdybos pirmininkė ir prezidentė
Rūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė