Transporto susikirtimo mazgas, geležinkelininkų miesto vardas ir čia pat esantis Šiaulių didmiestis Radviliškio rajonui suteikia nemažą konkurencinį pranašumą. Tik kyla klausimas, kaip tuo pavyksta pasinaudoti.
Radviliškio valdžia yra išsikėlusi tikslus didinti rajono savivaldybės konkurencingumą, teikti rajono savivaldybės gyventojų poreikius atitinkančias kokybiškas administracines ir viešąsias paslaugas. Verslui dėmesio lyg ir mažoka. Mažai analizuojama ir tai, kokie krašto pranašumai ir kaip juos išnaudoti. Pirmiausia pažymima patogi geografinė vieta, o tai ir taip daugeliui aišku. Kitų pranašumų ne taip ir daug: plėtojama paslaugų, pramonės ir žemės ūkio veikla, gausu kultūros paveldo objektų (dvarų ir kitų nekilnojamojo kultūros paveldo statinių, archeologinio, medinės architektūros paveldo) rajono kelių tinklo struktūra yra palanki aptarnauti savivaldybės seniūnijas.
Taip pat pažymima, kad Radviliškio rajono savivaldybėje derlingas dirvožemis sudaro palankias sąlygas plėtoti žemės ūkį, todėl yra tendencija kilti žemės kainai.
Vis dėlto problemų įžvelgiama daugiau. Pirmiausia, kaip ir daugelyje rajonų, Radviliškio rajone pastaraisiais metais tendencingai mažėja gyventojų. Tai lemia didesnė migracija į kitas šalis ir didžiuosius Lietuvos miestus. Dėl to likusių gyventojų dalis senėja, yra daug išlaikomų asmenų. Kartu Radviliškio rajone yra didelis socialinių paslaugų poreikis, didėja nedarbas. Registruotų bedarbių procentas, vertinant bendrą darbingo amžiaus gyventojų skaičių, yra didelis ir pastaraisiais metais tendencingai augo.
Radviliškio rajone gyventojų verslumo lygis yra gerokai mažesnis nei vidutinis šalyje. Verslumo lygis ypač žemas kaimiškosiose vietovėse. Trūksta priemonių, kompleksinių verslumą skatinančių ugdymo programų, mokymų pradedantiesiems ar plėtojantiesiems verslą, lengvatų, remiančių ir skatinančių smulkiojo bei vidutinio verslo steigimąsi. Tiesioginių užsienio ir materialinių investicijų rodikliai yra gerokai žemesni nei šalies ir apskrities vidurkis. Didžiąją dalį ūkio subjektų Radviliškio rajono savivaldybėje sudaro labai mažos įmonės.
Čia nėra aktyviai veikiančių asocijuotų struktūrų, kurios vienytų verslo atstovus ir rūpintųsi jų interesais.
Investuotojams nepatraukliai atrodo ir nepakankamai išplėtota inžinerinė infrastruktūra, neįsisavintos laisvos teritorijos mieste, nepakankamas asfaltuotų gatvių ir kelių tinklas. Nėra parengti Radviliškio miesto ir rajono dviračių bei pėsčiųjų takų specialieji plėtros planai, silpnai išplėtota ir kaimo turizmo paslaugų infrastruktūra.
Patrauklumo neprideda nesutvarkytos viešosios erdvės, per mažai dėmesio skiriama žaliųjų zonų, naujų želdynų plėtrai. Nepakankamai sutvarkyta ir sporto infrastruktūra: dalis sporto objektų yra prastos būklės, ypač kaimiškosiose vietovėse.
Pažymėtina, kad savivaldybė disponuoja dideliu skaičiumi pastatų, tačiau rajono valdžia neturi aiškios savivaldybės turto naudojimo strategijos. Dėl to nemaža dalis objektų yra prastos būklės, kai kurie jų visiškai nenaudojami. O rajone esantys apleisti pastatai vaiduokliai ne tik kelia grėsmę žmonių saugumui, bet ir darko kraštovaizdį.
Specialistai pažymi, kad jeigu nebus skiriama pakankamai dėmesio gyventojų verslumui skatinti, kompetencijai ugdyti, investicijoms pritraukti, mažės darbo vietų skaičius, o naujos įmonės Radviliškio rajone tikrai nesikurs. Nesprendžiant jaunimo užimtumo problemos ir neplečiant teikiamų užimtumo paslaugų tinklo, didės jaunimo migracija į didžiuosius miestus.
Savivaldybė praras potencialias investicijas, jeigu nebus išnaudojamos turizmo potencialą turinčios rekreacinės teritorijos.
Vertinant galimybes, Radviliškio rajonas jų turi: gali išnaudoti palankią geografinę padėtį, turizmo potencialą užsienio ir vietos investicijoms pritraukti, kultūros paveldo objektus gali pritaikyti turizmui, vykdyti aktyvią turizmo rinkodarą, savivaldybei priklausančius nenaudojamus pastatus pritaikyti socialinių paslaugų, jaunimo užimtumo paslaugoms teikti.
Taip pat reikėtų skirti pakankamai dėmesio gyventojų verslumui skatinti, teikti konsultacijas, informaciją vykdant smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo programas.
Žvelgiant į investicinius projektus, pastaruoju metu jų nėra gausu. O apie tokius, kurie domintų potencialius investuotojus, kol kas negirdėti. Reikia tikėtis, kad situacija netrukus pasikeis.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Pasigendama aktyvių valdžios veiksmų
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas Rekašius
Radviliškio rajono savivaldybė Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudaromame Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 52 vietą iš 53 rajono savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas gerokai atsiliko nuo šalies vidurkio (49 balai) ir sudarė 15 balų (iš 100 galimų). Šis įvertinimas yra gerokai prastesnis negu praėjusių metų indekso rezultatai, kuriuos lėmė blogesnis investicijų ir plėtros įvertinimas.
Radviliškio rajono savivaldybė susiduria su didelėmis problemomis pritraukdama investicijų. Pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui, nuo šalies vidurkio atsiliekama daugiau nei dešimt kartų – 2011 metais vienam gyventojui teko 414 litų. Pagal materialines investicijas nuo šalies vidurkio atsiliekama kiek daugiau nei du kartus – vienam gyventojui teko 1872 litai. Siekdama pritraukti investuotojų savivaldybė privalo imtis aktyvių veiksmų.
Vienas būdų tai pasiekti – investuotojams tinkamų žemės sklypų paruošimas. Šiuo metu Radviliškio rajono savivaldybė neturi iš anksto parengusi investicijoms skirtų pritraukti žemės sklypų. Mokesčių aplinka yra kitas svarbus veiksnys. Šiuo metu galiojantys žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių tarifai yra aukštesni nei gretimoje Šiaulių miesto savivaldybėje. Net atsižvelgiant į skirtingą žemės vertę ši situacija Radviliškio rajoną daro ne tokį patrauklų investuotojams.
Siekiant pritraukti investicijų labai svarbus ir gebėjimas užtikrinti kvalifikuotą darbo jėgą. Savivaldybėje veikiantis Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centras turėtų būti orientuotas būtent į šį tikslą. Mokykloje turėtų būti rengiami tik reikalingiausių sričių specialistai ir atsisakoma ne tokių paklausių programų, pavyzdžiui, viešbučio darbuotojų rengimo. Sėkmę rengiant reikalingiausius specialistus gali užtikrinti tik glaudus savivaldybės, šio mokymo centro ir verslo atstovų bendradarbiavimas.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Aktyvumo yra, bet nepakankamai
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas
Radviliškis yra visai šalia Šiaulių miesto, tačiau galimybių turi nemažų. Jis tituluojamas geležinkelininkų miestu, ir šis transportas galėtų gerai pasitarnauti investuotojams atsivežant žaliavą arba išvežant produkciją.
Radviliškio rajono savivaldybės negalima pavadinti neaktyvia. Pavyzdžiui, Susisiekimo ministerijoje svarstytas klausimas dėl aerodromų turizmui skatinti. Ir Radviliškio rajono savivaldybė pasirodė kaip viena iš nedaugelio, skyrusių specialistą sportinės aviacijos bei aerodromų klausimui kuruoti.
Radviliškio rajoną galima išskirti kaip esantį patogioje geografinėje padėtyje, čia yra daug laisvos vietos plėtrai. Ir jeigu įvyktų taip, kad kitų miestų logistikos centrai būtų smarkiai apkrauti ir nebeturėtų galimybių plėstis, Radviliškis šiuo požiūriu turėtų labai gerų šansų – čia plėstis galima iki begalybės.
Reikia atkreipti dėmesį į vieną niuansą – kiekvienas miestas ar rajonas turi už save kovoti. Radviliškio rajonui aktyvumo šiuo klausimu trūksta. Nedalyvaujama miestų dvynių programoje, nepasinaudojama kitomis galimybėmis gauti finansavimą, sutvarkyti viešąją ir inžinerinę infrastruktūrą, pagerinti investicinę aplinką. Savivaldybėje galbūt yra pernelyg daug intrigų, dėl to svarbūs sprendimai lieka nuošalyje.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Galėtų būti plėtojami kompleksiniai projektai
Nekilnojamojo turto kompanijos „Ober-Haus“ Vakarų Lietuvos regiono
vadovas Linas Juozaitis
Radviliškio rajonas, tiksliau – pats Radviliškio miestas, apibūdinamas kaip geležinkelininkų sostinė. Toks statusas galėtų turėti teigiamos įtakos plėtojant nekilnojamąjį turtą. Tačiau projektai turėtų būti kompleksiniai, susiję ne tik su geležinkelių transportu, bet ir su jūrų uosto terminalais, automobilių transportu. Galėtų būti plėtojami logistikos centrai, krovinių terminalai, muitinių sandėliai.
Gyventojų užimtumas nekilnojamojo turto rinkai turi įtakos, ypač kalbant apie didmiesčius. Turėdami pajamų žmonės dairosi nuosavo būsto, perka butus ar statosi namus. Radviliškio gyventojai turi daugiau darbo – jeigu ne savame mieste, tai Šiauliuose. Tačiau šis faktas Radviliškio mieste didesnės įtakos būsto paklausai neturi.
