Rugsėjo 1 d. „Ekonomika šiandien“ laidoje Kotryna Tamkutė ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorius Vytautas Ališauskas diskutavo tema „Kodėl ir kam šiandien yra reikalingi humanitarai?“. Šios laidos „Stebime valdžią“ rubriką rasite žemiau.
Stebime valdžią
Informuojame
Užregistruotos mokesčių administravimo įstatymo pataisos, kuriomis motorinių transporto priemonių registracijos mokestis tampa taršos mokesčiu. Šios pataisos daromos, nes keičiamas Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymas, o kartu ir jo pavadinimas.
Nuo 2020 m. liepos 1 d. Įsigaliojęs registracijos mokestis, taikomas, kai automobilis yra registruojamas pirmą kartą, po išregistravimo automobilis yra registruojamas iš naujo arba kai keičiasi jo valdytojas. Jo dydis priklauso nuo degalų rūšies ir jų kombinacijos bei išmetamo anglies dioksido kiekio.
Pagal kiek anksčiau Aplinkos ministro pateiktus planus, šį mokestį norėta keisti iš esmės – padaryti jį kuriančiu alternatyvą, tai yra, skatinantį rinktis mažiau taršias transporto priemones.
Informuojame
Planuojama, kad šią savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateiks Vyriausybei siūlymą dėl naujo minimalios mėnesio algos dydžio. Per artimiausias kelias savaites dėl jo turėtų būti susitarta tarp socialinių partnerių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė neatmetė, kad iki šiol svarstytas 703 eurų minimalios mėnesinės algos dydis gali keistis. Anot jos, tai priklausys nuo ekonomikos raidos scenarijų. Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 642 eurų, neatskaičius mokesčių.
LLRI atkreipia dėmesį, kad šiandien darbo užmokesčio augimą lemia konkurencija dėl darbuotojų rinkoje: kas gali, ženkliai kelia atlyginimus ir taip pritraukia darbuotojus. Tačiau pandemija labai diferencijavo įmonių galimybes: negalėdami plėstis, nemažai verslų negali kelti ir atlyginimų. Ypač aktualu tai paslaugų sektoriuje, regionuose ir tarp individualiai dirbančių. Jiems toks spartus minimalios mėnesinės algos kėlimas yra postūmis į bankrotą arba šešėlį, nemenkai prisidedančius prie ilgalaikių socialinių problemų plėtros.
Energetinių resursų bei žaliavų kainos, natūraliai augantis darbo užmokestis didina infliaciją. Ženklus minimalios mėnesinės algos augimas infliacijai duos naują postūmį. Dėl to nukentės pastovias pajamas gaunantys žmonės, o politikai dėl keliamų kainų kaltę vers verslui.
Jau dabar darbo užmokesčio augimas Lietuvoje viršija produktyvumo augimą. Pastarąjį didina investicijos, ne padidinta minimali mėnesinė alga. Atotrūkis tarp darbo užmokesčio ir produktyvumo augimo ne tik mažina Lietuvos tarptautinį konkurencingumą, bet ir iškraipo rinkos dalyvių motyvacijas ką ir kaip gaminti bei pakerta motyvaciją imtis ekonominės veiklos.
Informuojame
Netrukus prasidėsiančios Seimo rudens sesijos pagrindinis klausimas bus 2022 m. biudžeto, kurio projektą Vyriausybė turėtų pateikti spalio viduryje, svarstymas. Jo metu greičiausiai nebus išvengta diskusijų mokesčių klausimais. Vienas iš jų – nulinio tarifo reinvestuojamam pelnui taikymas. Ši tema jau nemažai aptarta Mokesčių lengvatų darbo grupėje, kuri savo išvadas Vyriausybei turėtų pateikti rudenį. Įvertinti pasiūlymus dėl nulinio tarifo reinvestuojamam pelnui taikymo yra numatyta Vyriausybės programoje.
Seimui taip pat turėtų būti pristatomas automobilių taršos mokestis. Pagal parengtą įstatymo projektą, įgyvendinantį Vyriausybės programos nuostatas, susijusias su taršos mažinimu, skaičiuojama, kad priklausomai nuo taršos, vienkartinis automobilio registracijos mokestis bus keičiamas į taršos mokestį ir gali siekti nuo 115 iki 2258 eurų, o kasmetinis mokestis už naudojimą – nuo 29 iki 564 eurų. Tokio mokesčio tikslas – motyvuoti gyventojus ir įmones pirkti mažiau taršius automobilius, taip siekiant sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir įgyvendinti principą „teršėjas moka“.
Seimo rudens sesijai Vyriausybė ketina pateikti ir projektus, susijusius su valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų patvirtinimu. Turėtų būti pristatyti ir pensijų sistemos pakeitimai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad viso dydžio bazinę pensiją gautų turintys ne tik būtinąjį, bet ir minimalųjį stažą. Individualiosios pensijos dalyje siūloma didinti numatomą indeksavimo koeficientą: 2022 metais vietoje 7,93 proc. įvardijama 12,15 proc. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat siūlys pakeisti socialinio draudimo pensijų ir nustatyti vienišo asmens išmokos indeksavimo tvarkas. Šiuo metu būtinasis stažas senatvės pensijai yra 32 metai ir kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Minimalus šiuo metu galiojantis stažas senatvės pensijai gauti yra 15 metų.
Seimo laukia ir apsisprendimas dėl susisiekimo sektoriaus valstybinių įmonių pertvarką numatančių įstatymų pakeitimų. Nors Susisiekimo ministerijos siūloma pertvarka siekiama skatinti įmones investuoti į inovacijas, naujas paslaugas, pačių įmonių vertę, sudaryti sąlygas efektyviau valdyti verslo riziką, diegti geriausią korporatyvinio valdymo praktiką, vasarą šie pasiūlymai sulaukė Prezidento veto.
Seimą turėtų pasiekti ir naujos redakcijos Technologijų ir inovacijų įstatymo projektas, kuriuo numatoma sudaryti sąlygas kurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą, o Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimais numatoma šalinti priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygų disproporcijas.
Dėmesio sulauks ir profesinis mokymas. Bus svarstomi Profesinio mokymo įstatymo pakeitimai, numatantys priėmimo į valstybės finansuojamas vietas tvarkos pokyčius ir sudarantys galimybę planuojant valstybės finansuojamas vietas pasinaudoti darbo rinkos, darbdavių, regionų nustatyta paklausa ir pasiūla.
