Atrodytų, kad ekonomika ir literatūra – dvi prasilenkiančios tiesės, du skirtingi žmogaus veiklos apmąstymo keliai: vienas tyrinėja gebą kaupti turtą ir juo naudotis, o kitas atveria žmogiškų santykių daugiasluoksniškumą ir gyvenimo prasmės horizontą. Tačiau pasak Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesoriaus, humanitarinių mokslų daktaro Pauliaus V. Subačiaus, šios tiesės susikerta, nes abu šie mokslai praturtina mūsų supratimą apie žmogų ir pasaulį.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto tinklalaidėje „Už ekonomikos ribų ir atgal“ P. V. Subačius pasakoja apie savo humanitaro kelią, švietimo sistemos iššūkius ir besikeičiančias studentų kartas. Aptardamas utopijas, distopijas ir universalių bazinių pajamų idėją, jis dalijasi įžvalgomis apie žmogaus prigimtį, ir pabrėžia, kad nepaisant visuomenės turtingumo ar darnos, žmogus visada ko nors stokos. Tiek literatūra ir menas, tiek ekonominis veikimas atskleidžia, kad žmogaus vaizduotei ribų nėra.
Prof. dr. P. V. Subačių kalbina LLRI asocijuotas ekspertas Augminas Petronis.