Centrinės Azijos laisvosios rinkos institutas, Kirgizija
(Angl. – Central Asian Free Market Institute)
Straipsnis publikuotas LLRI tyrime „Visuomenės požiūris į verslininką: Koks ir Kodėl?“ 2013m. Sužinoti daugiau galite ČIA.
Kirgizijoje vykdytos apklausos duomenys parodė, kad požiūris į verslininkus Kirgizijoje yra gana palankus. Daugiau nei pusė respondentų (54%) mano, jog verslas skatina ekonomikos augimą visuomenėje. 30% apklaustųjų nuomone, ekonomikos augimo „variklis“ yra valdžia. Jaunesni žmonės buvo mažiau linkę manyti, kad valstybė prisideda prie ekonomikos augimo. Tik 22% apklausos dalyvių nuo 18 iki 24 metų amžiaus teigė, kad ekonomikos augimą kuria valstybė. Didžiuosiuose miestuose bei regionų centruose gyvenantys apklausos dalyviai taip pat dažniau teigė, kad ekonomikos augimą kuria verslininkai (taip atsakė atitinkamai 66% ir 62% visų gyventojų). Tuo tarpu tik 47% kaimo gyventojų sutinka su šia nuomone. Ten taip pat šiek tiek daugiau nei trečdalis žmonių (35%) tiki, jog valdžia kuria ekonominį augimą.
Verslininkais pasitiki didesnioji visuomenės dalis – 20% jais visiškai pasitiki, 26% jais daugiau pasitiki, nei nepasitiki. Gana didelė dalis gyventojų (26%) teigė nei pasitikintys, nei nepasitikintys verslininkais. Verslininkais labiausiai pasitiki didžiausią išsilavinimą turintys respondentai: iš aukščiausią išsimokslinimą turinčiųjų 51% teigė, kad jie pasitiki verslininkais. Priešingai, mažiausiai verslininkais pasitiki nebaigtą vidurinį išsilavinimą turintys gyventojai – iš jų tik 34,3% teigė, kad pasitiki verslininkais. Nuomonę apie verslininkus kirgizai dažniausia formuoja iš savo asmeninės patirties, kaip klientai ir samdomi darbuotojai. Pagal šią charakteristiką gana smarkiai išsiskyrė žmonės su aukštuoju išsilavinimu ir be jo: 45,7% žmonių, neturinčių aukštosios mokyklos diplomo, teigė, kad jiems didžiausią įtaką daro jų, kaip klientų patirtis, o tarp aukštąjį mokslą baigusiųjų taip teigė beveik dešimčia procentų mažiau – 38,6% respondentų. Antras veiksnys, turintis didžiausią poveikį gyventojų nuomonei – verslininkai giminių arba artimųjų rate. Tai didžiausią įtaką darė 22% gyventojų.
Respondentams taip pat labai didelį poveikį turi žiniasklaida – ją kaip vieną iš svarbiausių veiksnių minėjo 28% respondentų. Tarp įvairių vietinių žiniasklaidos formų svarbią vietą užima rusiški televizijos kanalai. Rusiškų ORT ir RTR televizijų auditorija yra panašiai tokio pat dydžio kaip ir valstybinės Kirgizijos televizijos auditorija. Švietimo ir religinės institucijos šiuo klausimu, gyventojų nuomone, vaidina gana mažą vaidmenį. Valstybės pareigūnai didžiausią įtaką daro respondentams, kurie turi nebaigtą vidurinį išsilavinimą (28,6%) arba vidurinį išsilavinimą (31,4%). Žiniasklaida taip pat didžiausią poveikį daro žmonėms, kurie turi nebaigtą vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą. Savo nuomonę, remdamiesi valstybės tarnautojų ir politikų įtaka labiau formuoja vyrai, nei moterys: tokį atsakymą įvardino – 26,4% vyrų ir 23,8% moterų. Žiniasklaida taip pat labiau veikia vyrus: šį atsakymą pasirinko 29,9% vyrų ir 25,9% moterų. Vyriausybės pareigūnai ir politikai gyventojų nuomonei apie verslininkus turi didžiausią poveikį kaimo vietovėse. Ten šį atsakymą pasirinko 28,8% gyventojų. Valstybės pareigūnai ir politikai mažiausią įtaką daro mažuose ir vidutinio dydžio miestuose – 15,4% ir 19,5% atitinkamai.
Paprašyti įvardinti, kokias funkcijas visuomenėje atlieka verslininkai, 59% apklausos dalyvių verslininkus apibūdino kaip darbo vietų kūrėjus, o 39% apklaustųjų teigė, kad pagrindinė jų funkcija yra mokesčių mokėjimas, o ketvirtadalis (25%) respondentų teigė, kad pagrindinė verslininkų funkcija – pelningos veiklos vykdymas.
Verslininkams dažniausiai priskiriamos pozityvios asmeninės savybės: 56% respondentų teigė, kad verslininkai yra sunkiai dirbantys, 46% apklaustųjų kad rizikuojantys, 38% respondentų teigė, kad jie yra atsakingi ir 27%, kad verslininkai yra į ateitį žiūrintys žmonės. Verslininkus su negatyviomis asmeninėmis savybėmis siejo daug mažesnė gyventojų dalis: 20% gyventojų teigė, kad verslininkai – godūs, 18%, kad jie yra linkę išnaudoti, 13% teigė, kad jie yra korumpuoti ir savanaudiški. Kaimo vietovėse bei miestuose iki 19,8% visų gyventojų mano, jog verslininkai yra išnaudotojai. Kaimo vietovėse gyvenantys žmonės verslininkams linkę priskirti negatyvesnius apibūdinimus, nei gyvenantieji didesniuose miestuose. Tokius apibūdinimus, kaip apgavikas ar sukčius, verslininkams priskiria apie 22,5% kaimo vietovėse gyvenančių asmenų, 19,8% gyvenančių rajonų centruose bei 16,2% – dideliuose miestuose ar sostinėje gyvenančių asmenų. Verslininkus išnaudotojais labiau linkę laikyti vyresni žmonės: 13,4% visų apklaustųjų nuo 18– 24 metų amžiaus laikėsi nuomonės, kad verslininkai yra išnaudotojai, tuo tarpu 65–74 metų amžiaus grupės respondentai tokią nuomonę išreiškė du kartus dažniau. Dauguma apklaustųjų pirmiausia įvardino pozityvias verslininko savybes, o ši tendencija buvo ypač ryški tarp jauniausių 18 – 24 metų amžiaus apklausos dalyvių. Pozityvias savybes, tokias kaip sunkų ir nuoširdų darbą, verslininkams buvo labiausiai linkę priskirti aukščiausią išsilavinimą turintys apklausos dalyviai.
Apklausos dalyvių požiūris į verslininkus per pastaruosius penkerius metus labai smarkiai nepasikeitė – taip teigė 43% respondentų. Tačiau, nors ir lėtai, verslininkų įvaizdis kinta į gerąja pusę: 31% respondentų teigė, kad jų nuomonė apie verslininkus šiek tiek pagerėjo, 14% apklaustųjų, kad jų nuomonė pagerėjo stipriai ir tik 9% respondentų teigė, kad jų nuomonė apie verslininkus pablogėjo. Labiausiai nuomonė apie verslininkus kito į pozityvią pusę tarp kaimo gyventojų. Taip ten teigė net 73,5% apklaustųjų. Didesniuose miestuose gyvenančių žmonių nuomonė apie verslininkus smarkiai nesikeitė, ten net 54,5% žmonių teigė, kad jų nuomonė nepakito.
Iš visų tyrime dalyvavusių šalių, Kirgizijoje buvo daugiausia teigusių, kad jie norėtų patys tapti verslininkais. Taip teigė net 59% respondentų. Daugiausiai norinčių tapti verslininkais buvo tarp jaunesnių apklausos dalyvių, mažiausiai tarp vyriausių. Net 76% respondentų iš 18–24 metų amžiaus teigė norintys tapti verslininkais, o su vyresniu amžiumi ši tendencija mažėjo. Verslininkais taip pat labiausiai nori tapti aukščiausią išsilavinimą turintys žmonės – taip teigė 75,4% respondentų su aukščiausiu išsilavinimu. Savo verslo mažiausiai buvo linkę imtis žmonės, nebaigę vidurinio išsilavinimo – iš šios grupės tik 25,7% respondentų teigė, kad jie nori pradėti savo verslą.
Iš visų tyrime dalyvavusių šalių Kirgizijoje taip pat buvo daugiausia teigusių, kad jie žino verslininkų, kuriais jie visiškai pasitiki. 20% respondentų teigė, kad jie pažįsta daug tokių verslininkų, 48% apklaustųjų, kad pažįsta keletą. Labiau verslininkais pasitikėti buvo linkę aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės, arba gyvenantieji didesniuose miestuose. Kirgizijos piliečiai taip pat buvo nelinkę įtarti negerų kėslų verslininkų bankrotuose: 59% apklaustųjų teigė, kad nesėkmė versle yra normalus reiškinys, 23% respondentų mano, kad verslininkai, kurie patiria bankrotą, yra nesutverti verslo pasauliui ir tik 7% dalyvavusiųjų apklausoje teigė, kad verslininkai subankrutavo tyčia, norėdami pasisavinti kitų žmonių pinigus. Nelegalius kėslus bankrote įžvelgti labiausiai buvo linkę vidurinio išsilavinimo neturintys žmonės – iš jų net 40% teigė, kad verslininkai bankrutuoja tyčia.
Net 62% apklaustųjų teigė, kad jie yra, arba jiems būtų malonu būti verslininkais, ir tai buvo didžiausias rodiklis tarp visų apklausoje dalyvavusių šalių. Atsakymas į šį klausimą dar kartą patvirtina faktą, jog Kirgizijoje požiūris į verslininkus yra palankiausias. Visgi neigiama nuomonė apie verslininkus yra vis dar gyvybinga: 52% žmonių yra linkę manyti, jog verslininkams nerūpi aplinka, 64% apklaustųjų mano, kad verslininkai dažnai pažeidžia moralinius principus, 68% mano, kad verslininkai praturtėja išnaudodami kitų žmonių darbą ir net 77% apklaustųjų teigia, kad verslininkams rūpi tik pinigai. Tačiau net 74% apklaustųjų sutinka su teiginiu, kad verslas visuomenei teikia daugiau naudos nei žalos, o 73% respondentų mano, kad verslininkai yra kūrėjai ir novatoriai.
Į klausimą „Ar norėtumėte, kad jūsų sūnus būtų verslininku?“ teigiamai atsakė 72% gyventojų. Tačiau paklausus, ar norėtumėte, kad jūsų dukra taptų verslininke, teigiamai atsakė dešimčia procentų mažiau gyventojų – 62%. Atsakymui į šį klausimą stiprią įtaką daro kultūrinė praeitis: Kirgizijos visuomenė praeityje buvo itin patriarchališka: pagrindinį vaidmenį, rūpinantis šeimos finansais, vaidindavo vyras, tuo tarpu moteris visą dėmesį skirdavo vaikų lavinimui ir namų ūkio problemų sprendimui. Dabartinėje Kirgizijos visuomenėje dar gana stipri tokių tradicinių nuostatų įtaka.
Paklausus, kas labiausiai paskatintų verslumą šalyje, dauguma gyventojų (56%) teigė, jog verslumą valstybėje labiausiai paskatintų didesnė valstybės parama. 40% gyventojų teigė, kad verslą labiausiai paskatintų mažesni mokesčiai ir mažesnis valstybės reguliavimas. Apie trečdalis gyventojų taip pat teigė, kad verslininkams padėtų geresnis švietimas ir geresnės sąlygos, gaunant paskolas. Labiausiai valstybės paramos svarbą pabrėžė gyventojai su viduriniu profesiniu išsilavinimu (66,2%) ir aukštuoju išsilavinimu (58,3%), mažiausiai ją akcentavo gyventojai, turintys nebaigtą vidurinį išsilavinimą (45,7%,). Bendrai vertinant Kirgizijos apklausos duomenis, galima teigti, kad iš visų tyrime dalyvavusių šalių, šioje šalyje požiūris į verslininkus yra palankiausias.
