Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Darbo kodekso (toliau – DK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio – darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1637[1] (toliau – Projektas) bei teikia pastabas ir pasiūlymus.
2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame DK 58 str. 4 d. įtvirtinta darbdavio pareiga prieš priimant sprendimą nutraukti darbo sutartį pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo (išskyrus atvejus, kai darbuotojas šio paaiškinimo nepateikia) bei įgalinimas darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo nutraukti tik tada:
- jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.
Projektu siūloma papildomai numatyti, kad:
- įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą galėtų būti skundžiamas darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantiems organams kodekso nustatyta tvarka ir terminais,
- darbo sutartis su darbuotoju negalėtų būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas.
Nepritariame Projektui dėl žemiau nurodytų priežasčių:
Projektu siūlomas reguliavimas yra perteklinis, nes DK suteikia darbuotojui teisę ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus atleidimo iš darbo atveju bei kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus.
Naujasis DK suteikia darbuotojui galimybes ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus atleidimo iš darbo atveju, t.y. darbdavys, savo iniciatyva nutraukdamas darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės, privalo įvertinti pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo, be to, atleidimas iš darbo turi būti proporcingas pažeidimui ar jų visumai (DK 58 str. 5 d.). Darbuotojas gali skųsti darbdavio priimtus sprendimus dėl atleidimo DK nustatyta tvarka, o neteisėto atleidimo iš darbo atveju darbuotojui DK 218 str. užtikrina grąžinimą į buvusį darbą ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką numatytomis sąlygomis, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą bei užtikrinamos kitos šiame straipsnyje nustatytos garantijos. Taigi, atsižvelgiant į DK įtvirtintas nuostatas, siūlomas pakeitimas yra perteklinis.
Darbuotojas dėl jo kaltės gali būti atleistas tik esant DK 58 str. 4 d. numatytų sąlygų visumai ir motyvuotam darbdavio sprendimui.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad DK suteikia teisę darbdaviui vienašališkai skirti darbuotojui įspėjimą apie darbo pareigų pažeidimą, o už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą – nutraukti darbo sutartį su darbuotoju. Pastebėtina, kad pagal DK 58 str. 4 d., darbdavys prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį pirmiausia turi pareikalauti darbuotojo rašytinio pasiaiškinimo dėl darbo pareigų pažeidimo. Tai darbdaviui leidžia nustatyti visas tokio pažeidimo įvertinimui svarbias aplinkybes. Be to, DK 24 str. 1 d. numatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Taigi, atleidimas iš darbo, t. y. darbo sutarties nutraukimas dėl darbuotojo kaltės, esant pakartotiniams pažeidimams, yra proporcingas pažeidimui bei jų visumai. Be to, kaip rodo Valstybinės darbo inspekcijos atliktas naujojo DK monitoringas, per 2017 m. II pusmetį didžioji dauguma (74 proc.) darbo sutarties nutraukimo atvejų, buvo pačių darbuotojų iniciatyva, darbdavio iniciatyva atleidimų skaičius sudarė tik 5 proc. visų atleidimų iš darbo.
Siūlomas pakeitimas gali apskritai užkirsti kelią darbdaviui nutraukti darbo sutartį su pakartotinai darbo pareigas pažeidusiu darbuotoju.
DK 58 str. 6 d. nustato, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Priėmus Projekte siūlomą nuostatą, kad darbo sutartis su darbuotoju negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas, DK 58 str. 6 d. nustatyti terminai neretu atveju būtų praleisti ir darbdavys nebegalėtų pasinaudoti teise nutraukti darbo sutartį su tokiu darbuotoju, net jei ginčas būtų išspręstas darbdavio naudai. Atkreipiame dėmesį, jog 2017 m. teismuose iš visų gautų bylų dėl individualių darbo santykių – 30,7 proc. nebuvo išnagrinėta, o 22,4 proc. bylų nagrinėjimas truko ilgiau nei šešis mėnesius[2].
Draudimas atleisti darbuotoją, kol vyksta darbo ginčas, trukdytų įmonės darbui.
DK 24 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. DK 49 str. 3 d. numatyta galimybė nušalinti darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų mokant jam vidutinį darbo užmokestį galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybių tyrimo metu. Taikant šias nuostatas darbuotojas neturi galimybių daryti poveikio ir taip sudaromos sąlygos sklandžiam darbo pareigų pažeidimo aplinkybių tyrimui.
Projekto rengėjų siūlymas neleisti nutraukti darbo sutartį, kol vyksta darbo ginčas, gali turėti neigiamų pasekmių tiek įmonei, tiek joje dirbantiems asmenims. Įsigaliojus pakeitimams darbuotojui būtų sudaryta galimybė piktnaudžiauti savo teisėmis ir ginčo nagrinėjimo metu, pakartotinai daryti tuos pačius ar kitus pažeidimus, toliau neatlikti tam tikrų veiksmų, kas turėtų žalingas pasekmes tiek įmonės veiklai, tiek ir kitų darbuotojų interesams.
Be to, darbo ginčo nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje, o po to, galimai, ir teisme, gali trukti keletą mėnesių ar net ne vienerius metus. Todėl siūlymas, kad darbdavys negalėtų atleisti darbuotojo dėl pastarojo kaltės kol vyksta darbo ginčo nagrinėjimas, pažeistų kitų darbuotojų teisėtus interesus, trukdytų darbo procesui, o kraštutiniu atveju tikėtina stabdytų ir įmonės veiklą.
Siūlomas reguliavimas neužtikrintų tinkamos darbdavio interesų apsaugos.
Galiojantis reguliavimas numato pakankamą darbuotojo interesų apsaugą atleidimo iš darbo atveju. DK 218 str. 2 d. įtvirtinta nuostata užtikrina, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą bei jam užtikrina straipsnyje nustatytas garantijas.
Pritarus Projekto rengėjų siūlymui, darbuotojo nebūtų galima atleisti dėl jo kaltės kol vyksta darbo ginčas. Taigi, darbuotojas ir toliau galėtų daryti tuos pačius pažeidimus, galimai prieštaraujančius norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms, bei už tai gauti pilną darbo užmokestį ir naudotis visomis kitomis socialinėmis garantijomis. Tačiau, jeigu darbo ginčas būtų išnagrinėtas darbdavio naudai, DK nenumato, kaip būtų sprendžiamas jo patirtų išlaidų ar kitokios žalos kompensavimo klausimas. Taigi įsiteisėjus Projektui nebūtų užtikrinamas tinkamas DK 24 str. 2 d. įtvirtintų darbo santykių dalyvių teisių ir pareigų santykis.
Projektu siūlomi pakeitimai motyvuojami nepagrįstais argumentais.
Projekto aiškinamajame rašte pateikiamas teiginys, kad „darbdaviai plačiai piktnaudžiauja įspėjimais apie darbo pareigų pažeidimą, skiria įspėjimus nepagrįstai” nėra pagrindžiamas jokiais faktiniais duomenimis. Valstybinės darbo inspekcijos duomenys rodo, jog 2018 m. darbo ginčų komisija išnagrinėjo tik 15 prašymų dėl įspėjimo/įsakymo panaikinimo[3].
Siūlome atsisakyti Projekte numatytų pakeitimų.
[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/72b3835001ac11e8a2469c61d7bb0a92?jfwid=2r1mqxrr
[2] http://www.teismai.lt/lt/visuomenei-ir-ziniasklaidai/statistika/106
[3] https://www.vdi.lt/PdfUploads/VeiklosSritysDGK.pdf
