Ekspertizė. Mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų ūkinės veiklos gerosios praktikos gairių vertinimas

2018-11-30

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) 2018 m. lapkričio 22 d. nutarimo „Dėl mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų ūkinės veiklos gerosios praktikos gairių patvirtinimo“ projekto (Reg. Nr. 18-13619)[1].

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų ūkinės veiklos gerosios praktikos gaires (toliau – Gairės), nepritaria Gairėms, teikia pastabas ir pasiūlymus dėl Gairių 3.4, 3.5, 4.3, 5.1, 5.3, 5.4 ir 5.7 punktuose nurodytų rekomendacijų.

Gairės nesuderinamos su Konstitucijos 46 str.

Valdžios nustatomų ūkinę veiklą reguliuojančių gairių idėja turėtų būti nepriimtinai šalyje, kur Konstitucija (46 str.) įtvirtina asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, Civilinis Kodeksas (1.2 str.) vienu iš principų laiko sutarčių laisvės principą ir teismai pripažįsta, kad „leidžiama viskas, kas neuždrausta”[2]. Nors Gairėmis valdžia netaiko griežtojo privalomo vykdyti reguliavimo, tačiau ir rekomendacinio pobūdžio nuostatos su numatyta Gairių įgyvendinimo stebėsena vertintina kaip ūkinės laisvės ribojimas.

Gairės nepagrįstai nukreiptos tik į mažmeninės prekybos įmonių galių ribojimą

Dauguma Gairėse pateikiamų rekomendacijų yra skirtos didelę rinkos galią turinčioms mažmeninės prekybos įmonėms (ne mažesnė nei 116 mln. eurų apyvarta per metus ir veikia 20 ar daugiau parduotuvių, kurių plotas siekia ne mažiau nei 400 m2) (toliau – Mažmeninės prekybos įmonė). Tačiau rinkoje yra maisto prekių ir gėrimų tiekėjų (toliau – Tiekėjų) (ypač priklausančių tarptautinėms grupėms), kurių apyvarta siekia ar viršija 116 mln. eurų ribą ir kurie turi ne mažesnę, o gal ir didesnę derybinę galią už Mažmeninės prekybos įmones. Gairėse numatyti suvaržymai būtų taikomi tik Mažmeninės prekybos įmonėms net tais atvejais, kai Tiekėjas yra didesnis ar turi daugiau rinkos galios nei mažmeninės prekybos įmonė. Toks neproporcingas sutarties šalių reguliavimas, sukoncentruotas tik į vienos ūkio šakos (mažmeninės prekybos) veikimo ribojimą yra nesuderinamas su sąžiningos konkurencijos bei subjektų lygiateisiškumo prieš įstatymą principais. Tai rodo, kad Gairės yra vienpusiškos, neproporcingos ir priimamos detaliai neapsvarsčius jų poveikio konkurencijai.

Kiek tai susiję su Gerosios verslo praktikos rekomendacijomis LLRI teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
  1. Gairių 3.4 p. Mažmeninės prekybos įmonei rekomenduojama vadovautis Civiliniu kodeksu ir dar dviem Lietuvos Respublikos įstatymais, sutartyje nustatant atsiskaitymo su Tiekėju terminus. Kadangi šiame Gairių punkte aiškinamus santykius ir tam tikrus jų reguliavimo ypatumus jau reguliuoja šiame punkte įvardinti įstatymai, kurių nuostatos galioja visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar šalys dėl jų susitaria, ar jos nurodomos rekomendacijose, Gairių 3.4 p. išdėstyta nuostata laikytina pertekline. Todėl siūlome jos atsisakyti.
  2. Gairių 3.5 p. rekomenduojama, kad Mažmeninės prekybos įmonės taikomi mokesčiai už Tiekėjui suteiktas paslaugas atitiktų paslaugų vertę. Skirtingos ekonomikos mokyklos skirtingai apibrėžia vertės sąvoką, todėl vertės sąvoka suprantama nevienareikšmiškai. Tai reiškia, kad taikant aptariamą rekomendaciją susidarytų situacija, kai Mažmeninės prekybos įmonė, Tiekėjas ir Gairių įgyvendinimo stebėseną vykdanti institucija skirtingai interpretuotų, kas yra Mažmeninės prekybos įmonės teikiamos paslaugos vertė ir kokia būtų tos vertės skaitinė išraiška. Todėl ši rekomendacija nebus įgyvendinama tinkamai. Be to, ši rekomendacija apeliuoja į kainų reguliavimą, o tai yra griežta reguliacinė priemonė, reikalaujanti atskiro pagrindimo, todėl yra neproporcinga.
  3. Gairių 4.3 p. rekomenduojama pirkimo-pardavimo sutartyse tarp Tiekėjo ir Mažmeninės prekybos įmonės nurodyti Mažmeninės prekybos įmonės konkretaus užsakymo dėl produkcijos tiekimo pateikimo Tiekėjui terminą, kuris būtų ne trumpesnis kaip 3 dienos. Konkretaus termino įvardinimas yra žalingas ir ribojantis konkurenciją. Tuo atveju, jei Tiekėjas galėtų pristatyti prekes greičiau nei per 3 dienas, trumpesnio nei 3 dienų termino numatymas sutartyje būtų laikomas šiomis Gairėmis formuojamos gerosios praktikos pažeidimu. Laikantis Gairių, šis Tiekėjas dėl galimo didesnio produktų pristatymo greičio neįgytų pagrįsto konkurencinio pranašumo kitų Tiekėjų atžvilgiu. Maža to, ši rekomendacija neskatina sutarties šalių ieškoti sprendimų, kaip sutrumpinti prekių pateikimo terminus ir operatyviau reaguoti į vartotojų poreikius. Tai nesuderinama su Gairėmis siekiamu efektyvesnės konkurencijos šalies rinkoje tikslu, nurodytu LRV kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupės pažymoje[3]. Nors motyvai, kodėl rekomenduojamas būtent ne trumpesnis nei 3 dienų terminas, nėra aiškūs, Gairių 3.1 – 3.3 punktuose pateikiamos rekomendacijos leidžia susitarti ir dėl abiem pusėms tinkamų pristatymo terminų, todėl 4.3 p. rekomendacija laikytina ir pertekline. Siūlome jos atsisakyti.
Kiek tai susiję su Blogosios verslo praktikos rekomendacijomis LLRI teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
  1. Gairių 5.1 punktu blogąja verslo praktika įvardinama situacija, kai derantis dėl sutarties sąlygų kitai šaliai nepateikiama esminė informacija, kurios kita šalis gali pagrįstai tikėtis. Šis punktas pasižymi pernelyg dideliu neapibrėžtumu (neapibrėžta, kas yra laikoma esmine informacija, ir vienai šaliai nėra įmanoma žinoti, ko kita šalis tikisi, kol ta šalis neišreiškė savo lūkesčių), todėl besiderančios šalys šią rekomendaciją gali interpretuoti skirtingai, o Gairių įgyvendinimo stebėseną vykdančiai institucijai dėl minėto neapibrėžtumo bus neįmanoma nustatyti, kaip yra laikomasi šios rekomendacijos. Kadangi laikantis Gairių 3.1-3.3 p. nurodytų rekomendacijų, dėl abiejų šalių lūkesčių ir kiekvienos šalies esmine laikomos informacijos turėtų būti sutarta sutartyse ir raštu, Gairių 5.1 p. nurodyta rekomendacija laikytina perteklinė. Todėl siūlome šios rekomendacijos atsisakyti.
  2. Gairių 5.3 punktu Blogąja verslo praktika įvardinama situacija, kai Mažmeninės prekybos įmonė tiesiogiai ar netiesiogiai reikalauja iš Tiekėjo sumažinti iš anksto sutartas prekių kainas ir padidinti iš anksto bendru sutarimu sutartą nuolaidų sumą. Šia rekomendacija blogąja praktika laikomas sutarties sąlygų keitimas, kai tai susiję su kainomis ir nuolaidomis. Atkreipiame dėmesį, kad sutarties sąlygų keitimas, koregavimas ar tobulinimas atsižvelgiant į rinkos pokyčius ir sutariant abiems pusėms, yra normali verslo praktika, užtikrinanti konkurencijos veikimą. Reagavimą į rinkos pokyčius priskiriant prie brogosios verslo praktikos yra varžomas konkurencijos veikimas ir, tikėtina, daroma žala vartotojams.
  3. Gairių 5.4 p. nurodoma, kad Mažmeninės prekybos įmonė neturėtų reikalauti Tiekėjo atlyginti išlaidų, susijusių su šiais 5 atvejais: pakavimo dizaino darbais, vartotojų bei rinkų tyrimais, prekių logistika, taros nurašymu ar prekių sugedimu, jei prekės sugedo po to, kai tiekėjas jas pateikė ir tai atsitiko ne dėl Tiekėjo kaltės. Rekomendacijos formuluotė leidžia manyti, kad Gairių rengėjų nuomone, šie 5 atvejai yra priskiriami Mažmeninės prekybos įmonės atsakomybei. Šie atvejai taip pat yra susiję su rizika ir papildomais kaštais, kurie, vykdant rekomendaciją, tektų tik Mažmeninės prekybos įmonei. Tokiu atveju galimos kelios pasekmės:

1) Didėtų Mažmeninės prekybos įmonės paslaugų kainos dedamoji ir kaina vartotojui.

2) Esant didelei konkurencijai tarp prekybos centrų, Mažmeninės prekybos įmonė kainų vartotojams gali ir nedidinti. Tuomet mažėtų Mažmeninės prekybos įmonės pelnas ir reinvestavimo galimybės. Dėl to lėtėtų prekybos tinklų plėtra, mažėtų prekių prieinamumas ir pardavimo paslaugos kokybė vartotojui.

3) Mažmeninės prekybos įmonė atsisakytų sudaryti sutartis arba jas nutrauktų su Tiekėjais, kurių prekės gali būti mažiau paklausios ar jų atveju galima didesnė rizika, atitinkamai mažėtų pasirinkimas vartotojui. Tai, tikėtina, sumažintų galimybes naujiems, ypač smulkesniems Tiekėjams įeiti į rinką.

  1. Gairių 5.7 p. blogąja praktika pripažįstamas sąmoningas prekių pristatymo arba priėmimo grafiko trikdymas, siekiant gauti nepagrįstos naudos. Objektyviai įvertinti, ar prekių pristatymas buvo trikdomas sąmoningai, ar naudos siekiama buvo pagrįstai, yra neįmanoma. Todėl ir patikrinimas, kaip yra laikomasi šios rekomendacijos, būtų komplikuotas. Gairių 3.1 p. nurodytų rekomenduojamų sąžiningumo, skaidrumo ir sąžiningumo principų laikymasis užtikrintų ir 5.7 p. rekomendacijos įgyvendinimą, todėl Gairių 5.7 punktas vertintinas kaip perteklinis. Siūlome jo atsisakyti.
  2. Gairių 5.9 p. rekomenduojama Mažmeninės prekybos įmonėms nebereikalauti papildomų mėnesinių, ketvirtinių nuolaidų iš Tiekėjo už prekių pardavimą pagal praėjusių laikotarpių pardavimo rezultatus. Kitaip tariant, šiuo punktu rekomenduojama neatsižvelgti į tai, kaip to paties tiekėjo prekes sekėsi parduoti praeityje. Galima manyti, kad gairių rengėjų nuomone, paklausios prekės pardavimas turi kainuoti tiek pat kaip ir nepaklausios. Tačiau, žvelgiant iš Mažmeninės prekybos įmonės perspektyvos, taip nėra. Juk per tą patį laiką iš tos pačios lentynos parduodant paklausias prekes, jų būtų parduodama daugiau, nei parduodant nepaklausias prekes. Vadinasi, šia rekomendacija būtų ribojami svertai Mažmeninės prekybos įmonei skatinti paklausesnių prekių pardavimą ir nepritariama rizikos, susijusios su prekės paklausa ir jos svyravimu, padalinimui tarp Mažmeninės prekybos įmonės ir Tiekėjo. Laikantis šios rekomendacijos, vartotojų poreikiai nebūtų tenkinami geriausiu būdu.
Išvados
  • Gairės nesuderinamos su Konstitucijos 46 str. ir nepagrįstai nukreiptos tik į mažmeninės prekybos įmonių galių ribojimą.
  • Kai kuriomis Gairių nuostatomis nebūtų užtikrinamas teisės akto projekto tikslas užtikrinti efektyvesnę konkurenciją šalies rinkoje.
  • Aukščiau nurodytos rekomendacijos yra selektyvios ir stokoja universalumo.
  • Kai kurios rekomendacijos yra perteklinės, t. y. dubliuoja kitose rekomendacijose arba jau veikiančiuose teisės aktuose nustatytą reguliavimą.
  • Dalis rekomendacijų neatitinka aiškumo principo, t. y. suprantamos nevienareikšmiškai, dėl to tinkamas jų taikymas ir stebėsena būtų neįmanoma.
  • Gairių patvirtinimas kelia grėsmę, kad ateityje nepasiekus Gairių projekto rengėjų laukiamų rezultatų, gali būti bandoma Gairių rekomendacinį statusą pakeisti privalomu.

Siūlome netvirtinti Gairių.

[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/804a57e2ee6a11e89d4ad92e8434e309?positionInSearchResults=3&searchModelUUID=9a

01e278-6301-4830-95cb-90a4bfc02758

[2] http://eteismai.lt/byla/236466020675253/2A-391-798/2016

[3] 2018 m. lapkričio 26 d. LRV kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupės pažyma Nr. NV-3113 „Dėl Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 3, 4, 5, 8, 9, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91, 92 straipsniais įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 364 ir 368 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų (TAP-18-2014 ) (TAIS-18-12995(2))

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/56bb87b6f14811e89d4ad92e8434e309?jfwid=14shvk8nio