Žinių radijo laidoje „Ekonomika šiandien” apžvelgiama „Stebime valdžią” rubrika. Liepos 14 d. laidoje Karolina Mickutė kartu su Seimo nariu Algirdu Butkevičiumi ir Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentu Daliu Gedvilu diskutavo kaip sustabdyti amžinąjį įstatymų lopymo variklį statybų sektoriuje.
Stebime valdžią
Informuojame
Vertinant jau pasibaigusią Seimo sesiją, galima daryti išvadą, kad su viena labiausiai įsisenėjusių problemų vis dar nėra susitvarkyta – įstatymų leidėjas vis dar susiduria su iššūkiais derinant nacionalinę teisę su Europos Sąjungos teisės aktais. Per šią Seimo sesiją užregistruota ir priimta projektų, kurie nepagrįstai išplečia Europos Sąjungos teisės aktų reguliavimą. Siekiant išvengti baudų už vėlavimą perkelti direktyvą, kai kurie projektai buvo priimti per itin trumpą laiką aukojant teisėkūros kokybę. Galiausiai, buvo pateikti ir tokie pasiūlymai, kurie nesuderinami su Sąjungos lygmeniu vykstančiais procesais.
Vienas tokių pavyzdžių yra Seimo priimtas Darbo kodekso pakeitimas, pagal kurį visiems statybų sektoriaus rangovams perkeliama atsakomybė už subrangovų darbuotojų algų išmokėjimą, jeigu subrangovas jų nesumokėtų. Direktyva, kuria bando remtis projekto iniciatoriai, nereikalauja įteisinti tokios atsakomybės perkėlimo. Ji subsidiarią atsakomybę įpareigoja taikyti tik komandiruojant darbuotojus. Plečiant iš direktyvos kylančias nuostatas, galimai iškreipiamas Sąjungos vidaus rinkos veikimas. Vienose valstybėse-narėse statybų sektoriui sąlygos bus lengvesnės, nes ten subsidiarios atsakomybės visam sektoriui nėra, o kitose, tarp jų ir Lietuvoje – veiklos sąlygos bus sudėtingesnės. Tai ne tik daro mūsų valstybę mažiau konkurencingą, bet ir neskatina vietinių įmonių plėsti veiklą būtent čia. Todėl bet kokie pertekliniai, iš Direktyvos nekylantys reikalavimai turi būti pagrįsti ir būtini. Tačiau Projekto iniciatoriai šių reikalavimų nevykdo. Dėl to politikų geri norai liks popieriuje ir bus padaryta didelė paslauga šešėliui, nes jo patrauklumas priėmus projektą tik didės. O už tai susimokės sąžiningi rangovai ir žmonės, tiesiog norintys greičiau įsikraustyti į naujus namus.
Informuojame
Kita problema, dažnai iškylanti tais atvejais, kai perkeliama Europos Sąjungos teisė – tai vėlavimas perkelti bendrijos teisės aktų nuostatas. Nors perkėlimui įprastai numatomas dvejų metų terminas, Lietuvoje projektai registruojami prieš pat termino pabaigą.
Per šią sesiją padaryti Civilinio kodekso pakeitimai, kuriais numatomi reikalavimai skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos kokybei, taigi nauji reikalavimai su šiomis paslaugomis susijusiems subjektams.
Čia neapsieita be teisėkūros broko. Projektu perkeliamos direktyvos nuostatos buvo žinomos dar 2019-ųjų metų viduryje, tačiau nuo projekto užregistravimo šių metų balandžio pabaigoje iki jo priėmimo praėjo kiek mažiau negu 2 mėnesiai. Dėl tokio skuboto projekto priėmimo jo svarstymas ir derinimas su ekspertais buvo atliktas atmestinai ir paskubomis. Be to, kuo vėliau priimamas įstatymas, tuo mažiau laiko lieka reguliuojančioms institucijoms ir rinkos dalyviams prisitaikyti prie naujų reikalavimų.
Tai – chroniška yda teisėkūroje: skubant spėti įgyvendinti europinius reikalavimus neretai aukojama teisėkūros kokybė, nors taisyklių šiai kokybei užtikrinti yra pakankamai – jos tiesiog nevykdomos. Viliamės, kad Vyriausybė, kuri iškėlė teisėkūros kokybės ir kultūros gerinimo tikslą kaip prioritetą, pradės veikti ir keis įsisenėjusią praktiką bei įves kokybės kriterijus, kaip spėti sprendimus priimti laiku, neaukojant jų kokybės.
Informuojame
Taip pat buvo registruota ir tokių projektų, kuriais anksčiau laiko bandoma numatyti papildomus apribojimus pavežėjams, nors Europos Sąjunga šiame sektoriuje kylančias problemas jau sprendžia sistemiškai. Vienas Seimo narių registravo pasiūlymą įpareigoti pavežėjimo paslaugas teikiančias platformas pasirašinėti rašytines sutartis su, pavyzdžiui, pavežėjais ar kurjeriais. Tačiau Vyriausybė šiam projektui nepritarė. Ji referavo į Europos Sąjungos lygmeniu vykstančias diskusijas dėl kompleksinio darbo per platformas problemų sprendimo, todėl priimti pavienius sprendimus yra netikslinga ir neveiksminga. Vyriausybė pabrėžia darbo per platformas kompleksiškumą ir specifiką. Anot jos, tokios paslaugos kaip maisto pristatymas, pavežėjimo paslaugos turi ir darbo santykiams būdingų bruožų. Tačiau jas geriausiai apibūdina savarankiškumo elementas, skiriantis šią veiklą nuo darbo santykių. Veikdami pagal individualios veiklos pažymą kurjeriai ir pavežėjai laisvai planuoja savo laiką, taip pat jie turi galimybę dirbti per kelias skirtingas interneto platformas vienu metu ir tokiu būdu gauti daugiau pajamų. Dėl to minėtas projektas nėra tikslingas. Kitaip tariant, siūlomi reglamentuoti santykiai turi būti įvertinami sistemiškai ir apibrėžiami taip pat sistemiškai.
Visą laidą rasite čia.
Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis. Daugiau skaitykite šioje nuorodoje.
