Visi suprantame, kad po saule gyvename ne po vieną, t. y. esame bendruomenės dalis ir veikiame bei problemas sprendžiame kartu su kitais. Deja, praktinėse situacijose labai dažnai šią paprastą tiesą pamirštame. Kartais norime už kitus nuspręsti patys, kartais už mus nusprendžia kiti. O juk daug sprendimų turime priimti kartu su kitais ir dėl jų privalome susitarti! Taigi, ar moki tartis?
Aišku, yra dalykų, dėl kurių tartis negalime, nes jie jau sutarti, t. y. sureguliuoti įstatymų. Pvz., dėl namo statybų nacionaliniame parke susitarti negali. Nacionalinis parkas priklauso valstybei, o jame namų statybos griežtai reglamentuojamos įstatymu.
Kai įstatyme įsakmiai nenumatyta, ką daryti galima ir ko ne, apsisprendimo teisė paliekama gyventojams ir, kilus problemai, reikia ieškoti visiems priimtino sprendimo. Pvz., nebūtina kaimyno, kuris, važiuodamas į savo sodybą, išvažinėjo pusmetrį Tavo kelio, skubėti skųsti visoms institucijoms iš eilės. Pirmiausia atsakyk į klausimą: ar pabandei su juo susitarti? Gal kaimynas tiesiog nežino to seno aplinkkelio, o gal tokio aplinkkelio net nėra, ir tam, kad galėtų Tavo keliuko pusmetriu važinėti, jis yra pasirengęs savo lėšomis jį išasfaltuoti ir apsodinti liepomis? Kartais problemos sprendimas gali būti toks paprastas ir tuo pat metu labai išmintingas – tereikia pasikalbėti ir jį rasti.
