Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos šiuo metu derasi dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės – visapusiškos laisvosios prekybos ir investicijų sutarties arba taip vadinamos TTIP (angl. TTIP – Transatlantic Trade and Investment Partnership). Derybose pagrindinis dėmesys skiriamas tarifinių ir netarifinių barjerų prekybai mažinimui, taip pat investuotojų ir valstybės ginčų sprendimui (angl. santrumpa ISDS) bei aktyvesnio smulkiojo verslo dalyvavimo prekyboje tarp ES ir JAV skatinimui.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas kartu su trylika viešosios politikos analizės centrų – 4Liberty tinklo narių – iš aštuonių Rytų ir Vidurio Europos šalių šiandien pateikė atvirą laišką dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės Europos Parlamentui, Europos Tarybai, Europos Komisijai ir ES valstybių narių parlamentams, kviesdamas grįsti sprendimus dėl šios sutarties tik tyrimų išvadomis ir ekonominiais duomenimis bei pritarti susitarimui ir jos elementams:
– Svarbu užtikrinti, kad harmonizuojant taisykles ir reguliavimus barjerų prekybai nepadaugėtų, o sumažėtų. Reguliavimo harmonizavimo (ar abipusio pripažinimo) tikslas turi būti peržiūrėti perteklinius reguliavimus ir standartus taip, kad būtų eliminuotos nereikalingos sąnaudos ir tokiu būdu užtikrinta didesnė nauda vartotojams žemesnių kainų ir didesnio pasirinkimo dėka.
– Investuotojų teisė kreiptis į nepriklausomą (ne nacionalinį) arbitražą turėtų būti vertinama teigiamai, nepamirštant, kad tokia galimybė egzistuoja net ir be ISDS. Teisė į teisingą ir nešališką teismą yra pamatinė demokratijos vertybė.
– Svarbu užtikrinti TTIP ir ISDS integralumą, kad susitarimai apimtų visas veiklas ir produktus.
Atviras laiškas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Europos Komisijai ir ES valstybių narių parlamentams dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės
2015 m. gegužės 5 d.
Gavėjai: Europos Parlamento prezidentas Martinui Schulz; Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas; Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude Junckeris; ES valstybių narių parlamentai
CC: Europos Sąjungos prekybos komisarei Ceciliai Malmstroem; ES valstybių narių nuolatinėms atstovybėms Europos Sąjungoje
Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos šiuo metu derasi dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės – visapusiškos laisvosios prekybos ir investicijų sutarties arba taip vadinamos TTIP (angl. TTIP – Transatlantic Trade and Investment Partnership). Derybose pagrindinis dėmesys skiriamas tarifinių ir netarifinių barjerų prekybai mažinimui, taip pat investuotojų ir valstybės ginčų sprendimui (angl. santrumpa ISDS) bei aktyvesnio smulkiojo verslo dalyvavimo prekyboje tarp ES ir JAV skatinimui. Europos Sąjungoje šiam susitarimui turės pritarti Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas. Vėliau sutartį turės ratifikuoti visų 28 ES valstybių narių nacionaliniai parlamentai.
Platesnė tarptautinė prekyba tarp išsivysčiusių šalių duos apčiuopiamą ekonominę naudą visoms dalyvaujančioms pusėms. Nors dėl naudos masto ir pasiskirstymo galima diskutuoti, laisvesnės prekybos poveikis neabejotinai bus labiau teigiamas nei neigiamas.
Turime prisiminti, kad demokratijos sąlygomis tarpusavyje prekiauja ne valstybės ar vyriausybės. Tai žmonės – vartotojai ir įmonės, kurių gaminiai peržengia nacionalines sienas. Tai žmonės – vartotojai ir verslininkai, kurie yra pagrindiniai laisvosios prekybos naudos gavėjai. Vyriausybių vaidmuo yra palengvinti, o ne riboti žmogaus veiklą. Klausimas, kurį turėtų sau kelti valdžia, yra ne „kiek laisvos prekybos turėtume leisti?“, bet „ką galėtume padaryti, kad paskatintume prekybą?“
TTIP nėra pirmas atvejis, kuomet Europa atveria savo sienas prekybai ir investicijoms. Bendrosios rinkos sūkurimas pareikalavo iš valstybių narių apriboti savo galias naudoti mokesčių mokėtojų pinigus žlungantiems verslams paremti, taip pat atsisakyti savavališkų ir įnoringų įstatyminių įrankių, anksčiau taikytų siekiant apsaugoti nesėkmingas pramonės šakas netarifiniais barjerais (pvz., reguliavimais, techniniais standartais ir kt.) Šių galių ir priemonių atsisakymas nereiškė, kad pradėjome gyventi be taisyklių ar vartotojų apsaugos. ES vidaus rinka rodo, kad platesnė prekyba ir nauda vartotojams aiškiai dera tarpusavyje.
Prieš pastarąjį ES plėtros etapą buvo prognozuojamos šalių lenktynės link žemesnio darbo užmokesčio ir žemesnių standartų, taip pat socialinio kontrakto nuvertėjimas ir daugybė kitų problemų. Nė vienas iš šių nuogąstavimų neišsipildė. Tie patys argumentai buvo pateikiami Jungtinėms Amerikos Valstijoms derantis dėl Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (angl. NAFTA), bet jie taip pat pasirodė esą nepagrįsti.
Aiškios taisyklės padeda kurti demokratiją, o ne atvirkščiai. Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystė bei investuotojų ir valstybės ginčų sureguliavimas nekelia grėsmės valstybių suverenitetui ar demokratiniam valdymui. Valstybių galios reguliuoti savo ūkius nebus paveiktos ISDS. Dabartiniai arbitražų veiksmai nerodo palankumo investuotojams. Arbitražo patirtis liudija, kad 50 proc. arbitražo bylų prieš ES valstybes nares laimėjo atitinkamos valstybės narės, o 26 proc. buvo išspręsta susitarimu.
Investuotojų teisė kreiptis į nepriklausomą (ne nacionalinį) arbitražą turėtų būti vertinama teigiamai, nepamirštant, kad tokia galimybė egzistuoja net ir be ISDS. Galiausiai teisė į teisingą ir nešališką teismą yra pamatinė demokratijos vertybė. Žinoma, galima manyti, kad kai kuriais ginčų tarp investuotojo ir nacionalinės valdžios atvejais nacionaliniai teismai gali priimti šališkus sprendimus dėl tiesioginio ar netiesioginio vyriausybės sprendimo ar dėl nacionalinių sentimentų. Tačiau ar ne dėl šios priežasties tarptautiniuose sporto renginiuose teisėjauja ne nacionaliniai teisėjai?
Aiškios ir pagrįstos taisyklės yra svarbiausi teisinės valstybės bruožai. ISDS mechanizmas aiškiai nusako galimas teisines išlaidas, susijusias su savavališkais valstybių veiksmais, ir tokiu būdu skatina geresnį ir išsamesnį valstybės reguliavimo įvertinimą. Juo taip pat siekiama sumažinti reguliavimo riziką ir paskatinti užsienio investicijas. ES turėtų atsižvelgti į vis didėjančią pasaulinę konkurenciją ir pasinaudoti galimybe užmegzti glaudesnius ryšius su valstybe, puoselėjančia tas pačias vertybes.
Kai kuriems TTIP ir ISDS aspektams turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Pirmiausia, labai svarbu užtikrinti TTIP ir ISDS integralumą, kad susitarimai apimtų visas veiklas ir produktus. Bet kokie kompromisai atvertų Pandoros skrynią išimtims, privilegijoms ir favoritizmui, o tai yra visiškai nesuderinama su laisvąja prekyba. Išimtys paskatintų lobistinę veiklą siekiant daugiau privilegijų ir tokiu būdu iš esmės pakenktų visam susitarimui.
Antra, būtina užkirsti kelią dviprasmiškiems reguliavimams. Dauguma šalintinų barjerų yra netarifinės kliūtys, todėl diskusijos kils dėl to, kieno taisykles priimti ir kokia apimtimi. Svarbu užtikrinti, kad harmonizuojant taisykles ir reguliavimus barjerų prekybai nepadaugėtų, o sumažėtų. ES teisinę bazę papildžius JAV reguliavimais ir atvirkščiai, biurokratizmas tik išaugtų. Visgi reguliavimo harmonizavimo (ar abipusio pripažinimo) tikslas turi būti peržiūrėti perteklinius reguliavimus ir standartus taip, kad būtų eliminuotos nereikalingos sąnaudos ir tokiu būdu užtikrinta didesnė nauda vartotojams žemesnių kainų ir didesnio pasirinkimo dėka.
Galiausiai, du pirmaujantys prekybos blokai, veikiantys pagal tas pačias taisykles, sukurtų daugiau, o ne mažiau tvarkos.
Mes, toliau pasirašę keturiolika viešosios politikos analizės centrų ir 4Liberty tinklo narių iš aštuonių Rytų ir Vidurio Europos šalių, raginame Europos Parlamentą, Europos Tarybą, Europos Komisiją ir ES valstybių narių parlamentus grįsti savo sprendimus tik tyrimų išvadomis ir ekonominiais duomenimis bei pritarti TTIP susitarimui ir jos elementams, įskaitant susitarimą dėl investuotojų ir valstybių ginčų sprendimo.
Ekonomikos ir rinkos analizės centras, Čekija
F. A. Hayeko fondas, Slovakija
Fondas “Industrial” (Liberté!), Lenkija
Fondas “Projekt Polska”, Lenkija
Institutas “Republikon”, Vengrija
Institutas “Visio”, Slovėnija
Liberalizmo studijų centras, Čekija
Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Lietuva
Liberalizmo akademija, Estija
Pilietinės plėtros forumas (FOR), Lenkija
Rinkos analizės centras, Čekija
Rinkos ekonomikos institutas, Bulgarija
Socialinių ir ekonominių tyrimų institutas, Slovakija
Svetilnik – Laisvės skatinimo asociacija, Slovenija
Vengrijos laisvosios rinkos fondas, Vengrija
