Antradienį Lietuvoje išaušo Laisvės nuo mokesčių diena, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Tai, kad ji minima beveik trimis savaitėmis vėliau nei pernai, rodo padidėjusias valdžios sektoriaus išlaidas.
Laisvės nuo mokesčių diena
Laisvės nuo mokesčių diena – simbolinė diena metuose, atskleidžianti, kiek dienų per metus turime dirbti tam, kad sumokėtume visus mokesčius. Koronaviruso pandemija smarkiai padidino valstybės išlaidas, todėl šiais metais Laisvės nuo mokesčių diena, pagal šiuo metu tikslinamo biudžeto projektą, ateis 20 dienų vėliau nei pernai, birželio 15 d.
„Kiekvienais metais skaičiuodami Laisvės nuo mokesčių dieną norime atkreipti žmonių dėmesį į jų sumokamų mokesčių dydį ir panaudojimo sritis. Ir žmonėms, ir valdžiai svarbu priminti, kad už viską – pensijas, švietimą, šaligatvius, gaisrinę, kariuomenę – sumoka ne valstybė, ir ne politikai, o būtent mokesčių mokėtojai”, – sako LLRI prezidentė Elena Leontjeva. Todėl politikai ir valstybės tarnautojai privalo šiuos pinigus valdyti kiek įmanoma efektyviai ir skaidriai.
Pastaruosius penkerius metus Laisvės nuo mokesčių diena būdavo minima antroje gegužės pusėje, tačiau dėl koronaviruso pandemijos išaugus valstybės išlaidoms ir sulėtėjus bendrojo vidaus produkto augimui, šiais metais ji nusikėlė į birželio vidurį.
„Tam įtakos neabejotinai turėjo koronaviruso pandemija – papildomų lėšų skirta tiesioginėms pandemijos pasekmėms mažinti ir dėl sutrikdytos ekonominės veiklos prarastoms darbo vietoms ir žmonių pajamoms kompensuoti”, – pastebėjo LLRI ekspertas Lukas Stravinskas.
Vis dėlto Lietuvoje biudžeto išlaidos augo daugiausiai ES: 2020 m. pirmų trijų ketvirčių laikotarpio augimas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., siekė 23 proc. ES šalių vidurkis – 8 proc. „Valstybės išlaidos auga skolintų pinigų sąskaita. Štai, vien praėjusiais metais vienam gyventojui tekusi suma valstybės skolos palūkanoms padengti, siekė 154 eurus”, – pabrėžė L. Stravinskas. Planuojama, kad valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis metų pabaigoje sudarys net 52,3 proc. ir ateityje tik augs.
Augančios valstybės išlaidos ir skola gali tapti vis sunkiau pakeliama našta mokesčių mokėtojams. Siekiant to išvengti, mokesčių sistemoje turi atsirasti daugiau skaidrumo. „Paradoksalu, bet tam, kad užtikrintume sveiką ir pakankamą valstybės funkcijų finansavimą, turime mažinti ir skaidrinti mokesčius. Tuomet jie tolygiai pasiskirsto, neskatina veikti šešėlyje ir padidina realias biudžeto pajamas“, – dėstė E. Leontjeva.
Laisvės nuo mokesčių diena yra santykinis valdžios sektoriaus išlaidų ir BVP rodiklis, parodantis, kokią žmogaus sukuriamų gėrybių dalį valdžia perskirsto per nacionalinį biudžetą ir nebiudžetinius fondus.
„Dėl koronaviruso pandemijos padarinių ekonomikai mokesčių pajamos nebeatspindi realaus perskirstymo dydžio, todėl šiais metais Laisvės nuo mokesčių dieną skaičiavome remdamiesi oficialiais biudžeto duomenimis ir Finansų ministerijos BVP prognozėmis”, – aiškino LLRI ekspertas Lukas Stravinskas.
