Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 5 IR 59 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4838
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymas) projektą Nr. XIIP-4838 (toliau – Įstatymo projektas) bei teikia pastabas ir pasiūlymus.
Įstatymo projektu siūloma pakeisti Įstatymo 5 straipsnio 11 dalies 2 punktą ir leisti licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimą sustabdyti nedelsiant, netaikant svarstymo, dalyvaujant šias paslaugas teikiantiems asmenims, procedūros, kai paaiškėja, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga pažeidžia Įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus (išskyrus atvejus, kai paslaugų teikimas stabdomas šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka), ir yra viena iš šių sąlygų:
“a) šie pažeidimai kelia realų pavojų pacientų sveikatai ir (ar) pažeidžia viešąjį interesą;
- b) per Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos nustatytą licencijuojamos veiklos pažeidimų pašalinimo terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 30 dienų nuo licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai turėtojo informavimo apie pažeidimo padarymą dienos, Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka nepašalina licencijuojamos veiklos pažeidimų.“
Nepritariame šiems pakeitimams bei atkreipiame dėmesį į grėsmes, kai pagal Įstatymo projektą ASPĮ veiklos licencija būtų stabdoma, kai vykdoma veikla, inter alia, pažeidžia viešąjį interesą.
Ši nuostatos formuluotė yra nepakankamai apibrėžta, nesuderinta su esminiais teisėkūros principais (žr. LR teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str.) ir jos taikymas praktikoje gali būti neefektyvus ir nepagrįstai apriboti subjektų teises (teikti sveikatos priežiūros paslaugas). Pažymėtina, kad viešojo intereso sąvoka nėra apibrėžta teisės aktuose. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes (LRKT 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
Kartu pažymėtina, kad viešasis interesas yra dinamiškas, kintantis (LRKT 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimai), todėl yra neįmanoma a priori pasakyti, kokiose gyvenimo srityse, dėl kurių gali kilti teisinių ginčų arba kuriose gali prireikti taikyti teisę, viešajam interesui gali atsirasti grėsmių arba gali prireikti viešąjį interesą užtikrinti įsikišant viešosios valdžios institucijoms ar pareigūnams (LRKT 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
Atsižvelgiant į tai, kad viešojo intereso nėra įmanoma iš anksto apibrėžti, abejotina, ar įstatyme įtvirtintas pagrindas sustabdyti licenciją, kai subjekto veikla galimai pažeidžia viešąjį interesą, yra suderinta su pamatiniais teisėkūros aiškumo ir efektyvumo principais. Įstatymo projektu būtų sukuriamas teisinis neaiškumas, o neapibrėžtas licencijos stabdymo pagrindo turinys ir sąlygos gali sudaryti prielaidas nepagrįstai ir (ar) neproporcingai pažeisti subjektų ūkinės veiklos laisvę.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Vyriausybės pasiūlymas (2018-01-17 nutarimas Nr. 60 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4838”), papildyti Įstatymo projektą nuostata, jog licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas sustabdomas, jei „yra daroma žala žmonių sveikatai, nuostoliai juridiniams ir fiziniams asmenims” yra nepagrįstai griežtas ir nekonkretus, nes nėra aišku, kokia situacija galėtų atitikti šią formuluotę.
Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymu teisės aktai ir juose įtvirtinamos nuostatos turi atitikti tikslingumo, proporcingumo, aiškumo principus. Įstatymo projekte siūloma įtvirtintas „nuostolių juridiniams ir fiziniams asmenims” kriterijus yra neapibrėžtas ir neaiškus, nėra nurodomi esminiai kriterijai, reikalingi nustatyti tokioms aplinkybėms (pavyzdžiui, minimalus nuostolių mastas). Manytina, kad nepakankamai apibrėžtas nuostolių kriterijus gali sudaryti prielaidas taikyti galimam pažeidimui neproporcingas poveikio priemones ir yra nesuderinamas su bendraisiais teisėkūros principais.
Siūlome nepritarti šiai nuostatai arba keisti šią nuostatą, pažymint, kad ASPĮ veiklos licencija gali būti stabdoma tik įrodžius, kad patirti fizinių arba juridinių asmenų nuostoliai yra susiję su netinkamai organizuojamu gydymo procesu, asmenų saugumo neužtikrinimu ir kt.
