Valstybinis verslas vis labiau linkęs plėstis net į konkurencingus sektorius, o tai kelia grėsmę mokesčių mokėtojams ir privačioms įmonėms. Ribų, kada valstybės verslas yra pateisinamas, dar praktiškai nėra nustatyta, nors šio sprendimo svarbą pabrėžia ir EBPO. Šias problemas tarptautinėje konferencijoje „Ar reikalinga konkurencija teikiant viešąsias paslaugas?“ kėlė Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai. Konferenciją organizavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas su LR Konkurencijos taryba ir Seimo Audito komitetu, bendradarbiaujant su Friedricho Naumano fondu.
„Šiuo metu kriterijus, kada užsiimti ūkine veikla, turime tik savivaldybės valdomoms įmonėms, tačiau ir joms – tik naujų ūkinių veiklų atžvilgiu. Matome valdžios neapsisprendimo ženklus: žengiamas viena žingsnis į priekį ir du atgal. Prieš trejus metus priimtas vietos savivaldos įstatymo pakeitimas, kuriuo nustatytos sąlygos, kada savivaldybės valdoma įmonė gali vykdyti ūkinę veiklą. Nuo to laiko jau antrą kartą siūloma įstatymą papildyti, įrašant daugiau išimčių ir kitaip atveriant galimybes savivaldybėms plėsti savo verslus“, – kalbėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Gintarė Deržanauskienė.
Anot G. Deržanauskienės, valstybinių verslų plėtros intencijos vis ryškesnės. Valdžios atstovai dažnai išreiškia nepasitikėjimą rinkos mechanizmais, o visų problemų sprendimui siūlo vieną vaistą – paslaugas patikėti valstybės valdomoms įmonėms. Paradoksas – valstybiniai verslai ateina ne į tas rinkas, kuriose trūksta paslaugų, o į konkurencingas rinkas.
„Pavyzdžiui, vaistais brangūs – planuojama steigti valstybinių vaistinių tinklą. Nors Lietuva turi bene tankiausią vaistinių tinklą Europoje, kur 10 000 gyventojų tenka 47 vaistinės. Arba kitas pavyzdys – 20 metų veikiančioje pensijų išnešiojimo paslaugų rinkoje, kurioje veikia 5 privatūs ūkio subjektai, dėl vienkartinio vieno teikėjo paslaugų kokybės sušlubavimo siūloma steigti valstybinį monopolį – visas paslaugas be konkurso patikėti teikti valstybinei įmonei Lietuvos paštui“, – konferencijoje kalbėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė.
Ekspertai ragina nustatyti valstybinio verslo ribas, kur ir kokiais atvejais jis yra pateisinamas.
„Valstybinį verslą galima palyginti su situacija, jei krepšinyje teisėjais būtų kurios nors vienos komandos žaidėjai. Pažaidi, pateisėjauji, prisirašai taškų. Tačiau galima įsivaizduoti, kaip jaustųsi kita komanda ir jos sirgaliai. Manau, panašiai šiandien jaučiasi privataus verslo atstovai“, – kalbėjo G. Deržanauskienė.
Dažnu atveju situacija panaši ir su viešųjų paslaugų teikimu. Analizė rodo, kad privatūs teikėjai paslaugas teikia pigiau, geresnės kokybės, greičiau reaguoja į besikeičiančius vartotojų poreikius. O valstybės valdomos įmonės visada išlieka arti politikos – taigi, korupcijos rizika aukšta. Transparency International tyrimas rodo, kad 4 iš 10 valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų yra susiję su partijomis. Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimo duomenimis 18 proc. savivaldybių darbuotojų yra susiję giminystės ryšiais, kai kuriose arti trečdalio.
„Net ir nepriklausomos valdybos ar aukščiausi skaidrumo reikalavimai, ko gero, neprivers šių įmonių veikti taip, kaip veikia privatus verslas. Ten tiesiog nėra aiškaus šeimininko. Kai akcininkai yra mokesčių mokėtojai, kurie neturi svertų pareikalauti atsakomybės ar priimti sprendimų, susidaro erdvės daugiau rizikuoti. Todėl būtina ieškoti kūrybingų sprendimų, užtikrinančių privačių paslaugų plėtrą į viešąjį sektorių, pasitelkiant informacines technologijas, koncentruotis į pirkimų kompetencijų tobulinimą“, – tarptautinėje konferencijoje „Ar reikalinga konkurencija teikiant viešąsias paslaugas?“ teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė.
Kontaktams: Asta Narmontė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė, tel. +37062022200, el. paštas: asta@llri.lt
