Lietuvos radijo klasikos laidoje „Ryto Alegro” pokalbis su apie šiuo metu kuriamą dokumentinį filmą „Stokos fenomenas”. Šis filmas paremtas Lietuvos laisvos rinkos instituto inicijuoto tarpdisciplininio tyrimo, skirto stokos reiškinio nagrinėjimui, duomenimis. Jame pasakojame apie stokos reiškinio atradimą ir jo suvokimo kitimą nuo senovės graikų iki šių dienų.
„Norėjome pasidalinti ta nuostaba, kuri ištiko mus, kai pradėję šį tarpdisciplininį tyrimą sužinojome, kad stoka nėra vien tik ekonomikos reiškinys. Stoka nėra tik medžiaginio pasaulio spaudimas, kurį mes kiekvienas patiriame kiekvieną rytą skubėdami į darbą, stokodami išteklių ir žinių. Supratome, kad stoka yra absoliučiai universalus reiškinys, neatsiejama šio sukurtojo pasaulio dalis. Vadinasi, viskas, kas sukurta – žmonės, gyvūnai, gamta – yra su stokos ženklu. Stoka turi įvairiausias formas – patiriame ir dvasinę, bendrystės stoką. Ypač svarbu suvokti tai, kad ta stoka yra katalizatorius. Mes, stokodami bendrystės, ieškome žmogaus, draugystės, žinių ir prasmės. Kai pradedame įsigilinti, suprantame, kad visa žmonijos raida yra paremta stoka ir žmogaus atsaku į šį fenomeną”, – pasakoje idėjos autorė ir projekto iniciatorė Elena Leontjeva.
Jau šiais metais pasirodysiančiame filme įžvalgomis apie stokos reiškinį ir jo svarbą šiuolaikiniame diskurse dalinasi daugiau kaip dešimt įvairių sričių specialistų. Tarp jų projekto iniciatorė Elena Leontjeva, vyskupas Kęstutis Kėvalas, fizikas prof. Mikas Vengris, tekstologas prof. Paulius Subačius, filosofai prof. Albinas Plėšnys ir dr. Naglis Kardelis, ekonomistas Žilvinas Šilėnas, antropologas Saulius Matulevičius, psichologė dr. Rita Rekašiūtė Balsienė, vienuolis brolis Matas ir kiti.
„Kūrėjui yra iššūkis matomu tai, kas nematoma. Stokos fenomenas nėra daiktas, dėl to kuriant filmą norime jį parodyti suprantamai, pateikti daugiau pavidalų ir erdvių, kur stoka gali atsiskleisti. Pavyzdžiui, filmuojant iškilo klausimas, kaip stoka reiškiasi mene. Paimkime dailę. Vienas iš dailės teoretikų sako, kad paveikslo tapymas yra bandymas ištraukti į paviršių tai, kas nematoma. Dailininkas alksta nematytumo. Nematytumas yra kitas stokos pavidalas, kitas stokos įvaizdis, šiuo filmu mes bandome parodyti tą, ko akivaizdžiai nėra matyti. Taigi, rodome tai per žodį. Žanrine prasme tai eseistinis filmas, filosofinė dokumentika. Kalbiname įvairių sričių atstovus, klausiame, kas jiems yra stoka. Bandome parodyti stokos įvairialypiškumą”, – pasakoja vienas filmo režisierių Ramūnas Aušrotas.
Filmas nufilmuotas įvairiose Vilniaus vietose: Vilniaus Šv. diakono Stepono, Vilniaus Išganytojo ir Kauno evangelikų reformatų bažnyčiose, Vilniaus universiteto Centrinės bibliotekos P. Smuglevičiaus ir Baltojoje salėse bei Č. Milošo skaitykloje, Lietuvos technikos bibliotekoje, Fizikinių ir technologijos mokslų centre.
Visą laidą klausykite čia.
